Mr. Nobody (2009)

Mr. Nobody (lt. Ponas Niekas)

Režisierius: Jaco Van Dormael

Žanras: Drama, fantastinis

Filmas apie poną Nieką, bet tikrai ne apie nieką.

"If you mix the mash potatoes and a souce, you can't separate them later. It's forever. The smoke comes out of daddy's cigarette, but it never goes back in. We cannot go back. That's why it's hard to choose. You have to make the right choise. As long as you don't choose everything remains possible."

Filme apstu meninių priemonių, naudojamų kine. Apstu informacijos, maišaties, jaudulio, netgi nerimo. Daugiau nei 2 valandas trunkąs filmas yra pilnai užpildytas nuo pradžios iki galo, todėl neįgrįsta.

Apie siužetą kalbėti negaliu. Jis gana kintantis, svyruojantis, vis šokinėjantis per praeitį, dabartį ir ateitį. Norint jį tikrai suprasti ir įsisavinti, reikės peržiūrėti antrąsyk. Tačiau, ką jau ką, bet tikrai galiu pasakyti, jog didysis ir svarbiausias filmo klausimas (kokį gyvenimą mes renkamės?) priverčia susimąstyti apie savo sprendimus. Kiekvienas sprendimas nulemia tolimesnį gyvenimą.

Būtų negarbinga, jei nepaminėčiau tobulo soundtrack'o, aktorių ir kameros darbo tobulumo - viskas buvo nuostabiai suderinta. Tačiau šį kartą didžiausią pliusą įsegčiau į meistriškojo scenarijaus autorio švarko atlapą.

Šio darbo nepavadinčiaua tik filmu. Tai šedevras. Tai tikras meno kūrinys.

Milk (2008)

Milk (lt. Milkas)

Režisierius - Gus Van Sant

Žanras - Drama, biografinis, dokumentinis

Na, pagaliau priėjau šį ilgai lauktą ir jau pamėgtą, dar net nemačius, filmą iš savo ilgojo laukiamųjų filmų sąrašo. Dar nė neįsitaisius fotelyje ir vos tik pradėjus žiūrėti, jau prisiminiau šį blogspot'ą ir nusiteikiau rašyti.

"You've got to elect gay people so that the young child and the thousands upon thousands just like him will have hope for a better life. Hope for a better tomorrow. (...) Without hope the "use's" give up. And I know you can't live on hope alone. But without hope, life is not worth living."

Į siužetą gilintis nelabai norisi. Galiu tik pasakyti, jog filmas nufilmuotas tikroviškai, įtikinamai apie istorinę asmenybę - Harvėjų Milką, kuris pirmasis prakalbo apie homoseksualų teises ir laisves. Filmas biografiškas, tačiau ne nuobodus, kaip gali iš pradžių atrodyti. Nuostabių aktorių (kurių nepastebėti neįmanoma: Sean Penn, Emile Hirsch, James Franco, Alison Pill..) ir kelių linksmų elementų pagalba, filmas itin įdomus, o tos 2h visiškai neprailgsta. O juolab, kai man patinka filmai, iš kurių išsirašau po kokią citatėlę.

Gus Van Sant'as jau senokai pasižymėjęs mano atmintyje ir su kitais darbais, kurie tik ir laukia, kada netingėsiu ir brūkštelsiu apie juos į savo peržiūrėtųjų sąrašą.

O šitą filmą dar peržiūrėsiu, mažiausiai dukart.

"Love it or leave it!"

What's eating Gilbert Grape (1993)

What's eaiting Gilbert Grape (lt. Kas kamuoja Gilbertą Greipą)

Režisierius: Lasse Hallstrom

Žanras: drama, romantinis

Nedideliame miestelyje, Endoroje, gyvena Grape'ų šeima. Keturis vaikus išlaikanti motina, arba tiksliau trys vaikai išlaikantys motiną ir pusprotį brolį kasdieną susiduria su įvairias rūpesčiais. Didžiausias rūpestis - prižiūrėti Ernį, protiškai atsilikusį brolį (L.DiCaprio), kuris kas dieną suranda įvairių atrakcijų. Ir šis vargas atitenka būtent Gilbertui (J.Depp), vyriausiajam ir tėvą atstojančiam sūnui.

Vaikams gyvenimas namie tarsi našta. Kadaise miestelio gražuole buvusi mama, dabar atstoja banginio jauniklį, o tėtis.. tėtis pasikorė namo, kuriame gyvena šeiminėlė, rusy. Bet nepaisant visko vaikai stegiasi iš paskutiniųjų nepalūžti.

Ir štai, vieną netikėtą popietę Gilbertas išvysta JĄ. Nuo tada viskas keičiasi. Jis nebeapkenčia savo gyvenimo, pririštame tame apleistame miestelyje ir svajoja apie kitokį gyvenimą..

Tai filmas, keliantis šeimos vertybes: kad ir kokia tavo sesuo, brolis ar mama, jie tavo vieninteliai. Pusprotį jaunutis L.Dicaprio suvaidina nepaprastai gabiai ir tikroviškai. Jis taip puikiai atliko savo vaidmenį, kad, būdamas vos 19-os, už jį pelnė savo pirmąją „Oskaro“ nominaciją už geriausią antraplanį vaidmenį. Garsi rašytoja Erin Culley (novelės autorė) apie jį sakė: „Jis labai protingai ir giliai dirba su medžiaga.J o personažai kupini stipraus jausmo". Galiu drąsiai jai pritarti - tai pajutau ir aš. Na, o protiškai atsilikusiu broliu besirūpinantis J.Deppas, kaip ir visada, sužavi savo mimikų menu bei nuostabia vaidyba (primenu, jog jis nieko nebaigęs ir niekad nesimokė vaidinti).

Filmas puikus ir tuo, jog palieka gilų įspūdį ir nenuvargina žiūrovo. Režisierius neabejotinai žinojo, kaip dirbti.

The Runaways (2010)

The Runaways (lt. Runaways)

Režisierius: Floria Sigismondi

Žanras: muzikinis, drama

Tai puiki grupės "The Runaways" biografinė istorija, paremta pagrindinės vokalistės Cherie Currie autorine knyga.

Veiksmas vyksta septintajame dešimtmetyje (gana keista matyti Kirsten Stewart su to meto rūbais) miestelyje netoli Holyvudo. Paauglė Joan Jett, nutarė suburti merginų roko grupę ir pati susiradusi prodiuserį, ėmėsi kurti ir repetuoti. "The Runaways" pasižymėjo istorijoje kaip pirmoji merginų roko grupė - iki merginos pasižymėdavo tik namų ruošoje. Ir štai perversmas! Pirmasis singlas "Cherry bomb" sulaukia tokio pasisekimo, kokio pavydėtų kiekvienas pradedantysis. Merginos patiria tokią sėkmę, apie kurią svajojo, tačiau ar tikra laimė scenoje, narkotikuose, veidmainių versle, kai viską prarandi, ką turėjai prieš tai - savo gyvenimą?

Subtiliai ir subjektyviai pavaizduotas vidinis roko grupės gyvenimas, džiaugsmai, noras maištauti ir nebepakeliama našta itin sužavi. Tokios, nuo mažens pažįstamos ir dabar jau užaugusios, žvaigždutės kaip Dakota Fanning bei Kirsten Stewart akivaizdžiai pabrėžia, jog jau tikrai užaugo ir gali vaidinti "rimtuose" ir nebe vaikiškuose filmuose.

Soundtrack'ui, operatoriaus darbui, aktorių vaidybai bei tikroviškumui dedam pliusą.

Peržiūrėta dukart.

Pieces of April (2003)

Pieces of April (lt.Eipril vargai)

Režisierius: Peter Hedges

Žanras: Komedija, drama

Filmas apie tikrai neįprastą ir neeilinę šeimą: motina serga vėžiu; vyresnioji duktė (April) - maištautoja, kuri nekenčia savo šeimos; jaunesnėlė - operiniu balsu dainuojanti freak'ė; vidurinysis sūnus - vis belaidantis lėkštus juokelius ir vis nepaleidžiantis iš rankų fotoaparato; senelė - sunkiai beprisimenanti žmonių veidus tyli keistuolė; tėvas šiaip nelabai žymus.

Taigi, vyresnėlė, neapkentusi šeimos, pabėgo gyventi į Niujorką ir ten susirado juodaodį vaikiną. Ir tik po kelerių metų nusprendė pasikviesti šeimiškius padėkos dieną švęsti pas save (šios dalies mes nematom, bet suprantam iš konteksto).

Filmas suskyla tarsi į dvi dalis: šeimos nuotykingoji kelionė automobiliu į Niujorką ir April maisto gaminimas bei ruošimasis priėmimui. Negana to, jog viską daro ne savo noru, nelaukia savo šeimiškių ir net nemoka elementariai gaminti, April vyryklė visiškai ją apleidžia, todėl ji priversta eiti prašyti kaimynų pagalbos - o čia ir prasideda visas absurdiškas linksmumas. Tarp kaimynų netikėtai išvystame ir linksmajį Džekiuką (Sean Hayes) iš "Vilo ir Greisės". 

Pripratus prie mielosios Kate Holmes (April) kaip filme "Prezidento duktė" ar seriale "Dosono įlanka", šis jos vaidmuo ganėtinai nustebina - topinė "neformalė", nesugebanti savarankiškai padirbėti.  

Filme apstu juodo ir žiauraus humoro, kartais net nejuokingo. Bet susimąstyti irgi yra kur. Šeima - neatsiejama mūsų gyvenimo dalis tad, kokia ji bebūtų, turime ją tik vieną, todėl branginkim, kol nepraradom. 

Mano sesuo žiūrėdama net 3 - ią kartą sugebėjo išspausti keletą ašarų, o tai šį tą reiškia. ;)

3IRON (2004)

3IRON (lt.Tušti Namai)

Režisierius: Kim Ki - duk

Žanras: drama, romatinis

Tai nuostabus maištingojo, korėjiečių režisieriaus Kim Ki-duk šedevras, sukurtas vos per porą savaičių. Tai puikus įrodymas, jog, norint sukurti nuostabiai subtilų filmą, nereikia sugaišti 2 ar 3 mėnesių.

Šis filmas apie vaikiną, Tae - Suką , kuris kasdieną kabinėja reklaminius lapelius ant durų rankenų ir, jeigu vakare lapelis nebūna nuimtas, vaikinas nakčiai apsistoja tame tuščiame name ar bute. Jis visiškai nieko nevogia ir negriauna, kaip tik atvirkščiai - už galimybę palįsti po dušu, pavalgyti ir išsimiegoti, Tae - Sukas sutaiso kokį neveikiantį aparatėlį, išplauna nešvarius rūbus ar nušluosto dulkes, o prisiminimui kaskart pasidaro "prigavo" tipo nuotrauką. Ryte viską tvarkingai apžiūri ir išeidamas užrakina duris. Ir taip kiekvieną dieną.  

Vieną netikėtą vakarą, jis kaip ir visada apsistoja svetimame name ir lyg niekur nieko imasi darbo - tvarkyti, plauti, taisyti. Bet pasirodo, namų šeimininkė niekur nebūna dingusi. Šitaip ir prasideda jų draugystės pradžia ir pats įdomumas..

Kaip filmo kritikas Ramūnas Aušrotas rašė: "Rutininę kasdienybę paversti estetinio gėrėjimosi objektu neabejotinai yra genijaus bruožas. Tai leidžia režisieriui identifikuoti aplinkoje sutinkamas minimalistinės detalės ir jas sureikšminti, o kartu jomis ir sužaisti kuriant pasaką suaugusiems. Todėl 3IRON'e ir mažas golfo kamuoliukas tampa svarbia komunikacijos bei keršto priemone."

Prieš peržiūrėdama šį filmą vis svarsčiau, ką reiškia šis keistas pavadinimas, kol pasidomėjusi nesužinojau, jog tai akcentuota golfo mėgėjams, nes jis apibūdina nepopuliarius golfo laukus, kurie lieka apleisti, nes ten niekas nenori varžytis.

Iš tiesų, šis filmas sudomins ne vieną. O labiausiai tuos, kas domisi korėjiečių kultūra, mentalitetu, kūno kalba, SUBTILUMU ir nemėgsta ilgų plepalų - šiame filme jų nė kvapo. Bet taip tik dar žaviau.

Prižadu sau, kad prie šio režisieriaus dar sugrįšiu.

Basketball diaries (1995)

Ilgai laukiau ir pagaliau ryžausi susikurti teminį dienoraštį su tema - filmai. Mėgstu juos žiūrėti, bet dar labiau mėgstu juos aptarti. Kaip ir visus, šį dienoraštį susikūriau taip pat dėl savęs, bet apsidžiaugsiu, jeigu jis suteiks bent kam nors naudos ar šiaip visokių apmąstymėlių. Tad pradėsiu nuo savo visų laikų mėgstamiausiojo.

Basketball diaries (lt. Krepšininko dienoraštis)

Režisieriai: Scott Kalvert, Jim Carroll, Bryan Goluboff

Žanras: Drama

Tai vieno iš režisierių, Jim'o Carroll'o autobiografinė istorija, pagal autobiografinę novelę. Filme pasakojama apie jauną vaikiną -Džimą, turėjusį svajonių, vilčių ir galimybę pasiekti tai, apie ką svajoja - tapti garsiu NBA krepšininku. Tačiau jo gyvenime pasilinksminimai užima taip pat garbingą vietą, todėl jis greitai įklimsta į narkotikų liūną ir vienu mostu sugriauna viską, ko troško. Netekus draugo, motinos ir būsimos karjeros, Džimas praranda viską, kas svarbu ir į narkotikus klimsta vis giliau ir giliau.. Išsikapanoti tampa vis sunkiau ir sunkiau..

Žūtbūt reikia paminėti, jog pagrindinis aktorius ne kas kitas, o žymusis - Leonard'as Di'Caprio. Dar negarsus (išgarsėjo per "Titaniką" 1997m.) 21-metis puikiai įsikūnija į paauglio kūną ir dar puikiau suvaidina nuo narkotikų kenčiantį ir stiprią agoniją patiriantį ligonį. Jei ne dėl siužeto, tai vien dėl akstyvosios Di'Caprio vaidybos vertėtų pažiūrėti šį filmą.

Gyvenimas tik vienas, todėl reikia būti stipriems ir nepaleisti savo gyvenimo svajonių. O jei ir sutinkam iššūkių, tereikia ryžtingai atsukti jiems nugarą ir eiti toliau. 

Turiu prisipažinti, jog šį šedevrą peržiūrėjau apie šešis kartus ir nežinia, kiek dar kartų peržiūrėsiu.