Easy Rider (1969)

Easy Rider (lt. Nerūpestingas keliautojas)
Režisierius: Dennis Hopper

Žanras: drama, nuotykinis

Kas myli "beat the generation" kartą, tas privalo peržiūrėti šį seną, bet dar niekieno neužmirštą filmą. Easy Rider iškėlė uždraustą epochą į viešumą dar tada, kuomet niekas nemėgo ir nesuprato džinsinių bitnikų, ilgų plaukų ar LAISVĖS sąvokos: 

"George Hanson : You know, this used to be a helluva good country. I can't understand what's gone wrong with it.

Billy : Man, everybody got chicken, that's what happened. Hey, we can't even get into like, a second-rate hotel, I mean, a second-rate motel, you dig? They think we're gonna cut their throat or somethin'. They're scared, man. 
George Hanson : They're not scared of you. They're scared of what you represent to 'em.
Billy : Hey, man. All we represent to them, man, is somebody who needs a haircut. George Hanson : Oh, no. What you represent to them is freedom.  
Billy : What the hell is wrong with freedom? That's what it's all about.
George Hanson : Oh, yeah, that's right. That's what's it's all about, all right. But talkin' about it and bein' it, that's two different things. I mean, it's real hard to be free when you are bought and sold in the marketplace. Of course, don't ever tell anybody that they're not free, 'cause then they're gonna get real busy killin' and maimin' to prove to you that they are. Oh, yeah, they're gonna talk to you, and talk to you, and talk to you about individual freedom. But they see a free individual, it's gonna scare 'em."

O pabaiga.. Pažiūrėkit, kokie nerūpestingi laikai buvo.

Daugiau informacijos: http://www.squabblebox.co.uk/2011/05/movie-of-the-week-3-easy-rider-1969/

Basquiat (1996)

Basquiat

Režisierius: Julian Schnabel

Žanras: drama, biografinis

Tai istorija apie gatvėje gyvenusį ir ten karjerą pradėjusį jauną artistą Jean'ą Mishel'į Basquiat, kurio darbai šiandieną įkainojami ne mažiau kelių milijonų. Jo menas prasidėjo nuo kelių "observinių" piešinukų graffiti dažais ir kreidelėmis, o išaugo į prašmatnias parodas ir didelę šlovę.

Susipažinęs su dailininkų prodiuseriu Renė, jis ėmė nenumaldomai populiarėti. Tačiau, kaip jau įprasta, nė vienas artistas nenutuokia, kaip susidoroti su užklupusiu populiarumu ir sėkme, ir ima smukti žemyn - narkotikai, arogancija, egocentrizmas, pamirštas "aš".

Nors Jeffrey Wright'as (Basquiat) taip ir netapo garsiu ir honorarus nusišluojančiu aktoriumi - čia jo vaidyba užkabinanti ir gyva. (Aš įsimylėjau jo sukurtąjį Basquiat'ą.)

Žinot, kaip būna su tais dailininkų filmais, kai režisieriai nupiešia jo vidinį gyvenimą, bet užmiršta pačią jo kūrybą? Čia ne taip - paveikslai ir jų gimimo procesas užima didelę filmo dalį, suteikdami spalvų ir įkvėpimo.

Turiu tik vieną neišspręstą klausimą: ką simbolizuoja dangus, kuriame Basquiat'as mato plaukiojančius banglentininkus..?

"I highly recommend this film; it does not glamorize the story, and while it may not be completely accurate, it rings true, and portrays a life many artists may wish for, until they get it."  

Priedo: Jeigu patinka Basquiat'as, rekomenduoju šią (manau, vieną tvarkingiausių ir dėmesį išlaikančių) biografinę dokumentiką.

Jean- Michel Basquiat: The Radiant Child (2010)
Režisierė: Tamra Davis
Žanras: biografija, dokumentinis

Ilgai saugojusi, galiausiai T.Davis (artima menininko draugė) susuko juostą ir pasidalino dalelę Basquiat'o su visais. Tikrai įdomu! Ir aš supratau dangaus metaforą.

Kiek ilgai čia nesirodžiau.. Na o filmų per tą nerašymo laiką prisikaupė tikrai nemažai ir gana neblogų, tad apie pačius įsimintiniausius, keisčiausius ir simbolistiškiausius meno kūrinėlius sumąsčiau pažaisti "šešių žodžių žaidimuką".

1.

Bagdad Cafe (Lt. Bagdado Kavinė)

Režisierius: Percy Adlon

Metai: 1987

Žanras: komedija, drama

Kaip vokietė "Merė-Popins" pasaulį daro gražesnį..

2.

Gummo

Režisierius: Harmony Korine

Metai: 1997

Žanras: drama

Nejaukus, atgrasus, bet neuroziškai sustiprinantis filmas.

"So many life lessons are learned in this film. Lesson number one: Don’t eat spaghetti in the bathtub."

3.

Ed Wood (lt. Edas Vudas)

Režisierius: Tim Burton

Metai: 1994

Žanras: biografinis, komedija, drama

Genialus režisierius (!) apie blogiausią pasaulio režisierių.

"It's perfect!"

4.

Pi

Režisierius: Darren Aronovsky

Metai: 1998

Žanras: drama, fantastinis

Sudėtingas matematiko pasaulis. O pagerėja kai..?

5.

Dancer in the Dark (lt. Šokėja tamsoje)

Režisierius: Lars von Trier

Metai: 2000

Žanras: muzikinis, drama

Neapsokomai tragišką gyvenimo istoriją piešia Bjork.

Love Me If You Dare (2003)

Jeux d'enfants - Love me if you dare (lt. Vaikų žaidimai) 

Režisierius: Yann Samuell

Žanras: drama, komedija, romanas

Man labai patinka prancūzų kinas, nes jis visada toks gražiai spalvotas, meniškas ir siužetiškai painus.

"Friends are like eyeglasses. They make you look smart, but get scratched and then bore you. Luckily, sometimes, you get super cool glasses."

Šiame filme, kaip pamini pagrindinis filmo herojus, viskas prasideda nuo vienos gražios mergaitės.  Geriausi draugai, Julien'as (Guillaume Canet) ir Sophie (Marion Cotillard), susikuria keistą žaidimą, kurį supranta ir mėgsta tik jie patys. Vienas iššaukia iššūkį, kitas turi jį atlikti, jei tik išdrįs, ir taip žaidimas tęsiasi toliau per visą jų gyvenimą. Originalu, žaisminga, pavydėtina. 

Jų draugystė įkvėpianti.

Kadangi filmo pabaigoje kortos neatverčiamos, lieka tik klausinėti: tai kas vyko iš tiesų? Ir nuo čia viskas tampa subjektyvu kiekvienam individualiam žiūrovui. Pabaiga - jo paties pasirinkimas.

Argi ne genialu?

Edit Piaf - La vie en rose.mp3

Figth Club (1999)

Fight Club (lt. Kovos klubas)

Režisierius: David Fincher
Žanras: mistinis, drama, trileris

Dažnai paklausus, kokie filmai tau įstrigo atminty, tarp išvardintų pavadinimų išgirsdavau "Fight Club". Paprašius filmo rekomendacijų, išgirsdavau - "Fight Club". Įsijungus IMDb dar dažniau išvysdavau "Fight Club". 

Na ir kuo šis filmas ypatingas, jei nesidomi Brad'u Pitt'u ir nemėgsti trilerių?

Ilgai nesiryžau žiūrėti šio išgarbinto ir visuomenės mėgiamo filmo, nes vien jau Brad'as Pitt'as, aršios muštynės ir kieti vyrukai manęs nedomina. Tačiau pirmas įspūdis mane apgavo. Šis filmas kapstosi kur kas giliau, nei iš pradžių gali pasirodyti.

Kaip ir įprasta kine, filmas prasideda nuo supažindinimo su pagrindiniu veikėju - Jack'u (Edward Norton). Monologu atvirai pasakodamas apie save, jis sukuria glaudų ryšį su žiūrovu - tai specialiai panaudojama tam, kad pagrindinio veikėjo išgyvenimai mums taptų stipresni, nes mes jau pažįstam veikėją. Vaikinas turi miegojimo problemą, lankosi įvairiuose anonimiškuose susitikimuose, skraido iš miesto į miestą lėktuvu, tikėdamasis katastrofos, kol galiausiai sutinka Tylerį (Brad Pitt) ir šis pakeičia tolimesnį Jack'o gyvenimą.

Apsigyvenama apleistame name, įgyvendinamos įvairios beprotiškos idėjos, įkuriamas Kovos Klubas ir galiausiai - prasideda klubo veikla. Kiekvienas vyras savyje augina žvėrį, kuris kartkarčiais trokšta ištrūkti ir išsilieti. Kovos Klubas tam tinkamiausia vieta - kaukis iki nukritimo. Kovos Klube tu pamiršti, kas esi, gali būti bet kuo. O kovos tėra metafora. Pati sunkiausia kova - kova su savimi. Taip ižpopuliarėjus Kovos KLubui susikuria bendrija, kuri pradeda užsiiminėti antikapitalistiniais projektais paprastai sunaikindama tai, ką kažkas sukūrė. Antimaterializmo idėja užvaldo vaikinus. Bet cha, pabaiga turi stebinančių akibrokštų, kurių nevalia išduoti nemačiusiems.

"You're not your job. You're not how much money you have in the bank. You're not the car you drive. You're not the contents of your wallet. You're not your fucking khakis. You're the all-singing, all-dancing crap of the world."

Eternal Sunshine of the Spotless Mind (2004)

Eternal Sunshine of the Spotless Mind (lt. Jausmų galia)

Režisierius: Michel Gondry

Žanras: drama, romantinis, fantastinis

  

Trečią kartą peržiūrėjus tą filmą, suvokiau, kad jo vistiek bus negana. 

Tai filmas pabrėžiantis prisiminimų prasmę: nedera užmiršti to ką išgyvenai - juk tai tavo gyvenimas. Juolab, kad išsitrindamas blogus prisiminimus, išsitrini ir geruosius. 

Po ginčo įsižeidusi Klementina (Kate Winslet) impulsyviai nusprendė išsitrinti savo vaikiną Joelį (Jim Carrey) iš atminties. Po kurio laiko tai sužinojęs Joelis, pasielgė taip pat. Tačiau atminties trinimo metu, jis suprato, kad nenori prarasti visų prisiminimų su Klementina, kurie jam buvo brangūs. Tai supratęs operacijos metu Joelis nusprendžia sustabdyti atminties trinimą, kuriam buvo ryžęsis. Abu su Klementina (Kate Winslet) iš Joelio prisiminimų laksto į vietas, kur jų nerastų "trynėjai"..

Įdomiausia tai, kad siužetas šokinėja iš dabarties į praeitį, vėl į dabartį - tatai šiek tiek suglumina žiūrovą, tačiau sukausto dėmesį, priverčia analizuoti. 

Tikrai gražiai sužaista montažu.

O kokie gražūs Kate plaukai filmo metu! Žinoma, ir Jim'as Carrey šiame filme pats žaviausias ir mieliausias lyginant su kitais jo darbais. Komedijų karalius Ace'as Ventura ir rafinuotoji Titaniko keleivė Rose šiame filme įrodė, kokie nuostabūs aktoriai yra. 

Sid and Nancy (1986)

Sid and Nancy (lt. Sidas ir Nensė)

Režisierius: Alex Cox

Žanras: biografinis, drama

Vienos garsiausių pasaulyje grupės Sex Pistols bosistas, Sid Vicious, buvo neeilinė asmenybė. O ko jau ko, bet jo santykiai su Nancy Spungen, įgavę metaforinę reikšmę (minimi "500 Days of Summer"), pagarsėjo ko ne dar labiau už patį muzikantą bendrine prasme.

Tai biografinis filmas apie vieną iš garsiausių ir keisčiausių porų pasaulyje, kurios meilė užgimė nuo dozelės heroino. Sidas ir Nensė tiesiog sulipo vienas su kitu. Daug nekalbėsiu, kas žino, tas supranta, kokie freak'iški jie buvo, o kas nežino, na pažiūrėkite patys. Verta. Pats filmas vietomis tikrai gražiai užpildytas, o kitais kartais kelia pasišlykštėjimą, bet tai tik dėl britiško punk'o, kuris vargu ar kada buvo patrauklus, bet žinoti jį vistiek reikia.

Pridursiu tik tiek: kai kartais pamąstau, kaip vis dėlto būtų gera ką nors įsimylėti ir priglusti prie jo globojančių pečių - prisimenu Sidą su Nense ir noras iškart praeina - kaip vaistai.. :)

Transamerica (2005)

Transamerica (lt. Transamerika)

Režisierius: Duncan Tucker

Žanras: drama, nuotykinis, komedija

Na ir gyvenimas! Kaip ironiškai jis žaidžia su žmonėmis. Moterimi apsirengęs vyras (Bri) nekantriai laukia savo lyties organų šalinimo operacijos, kada oficialiai taps moterimi, tačiau netikėtai išaiškėja, jog jis/ji turi sūnų Tobį, kuris nėra perliukas: vartoja narkotikus, vagia, atsiduoda vyrams už pinigus. Viskas pakrypsta taip, jos transeksualė Bri keliauja su sunumi po šalį, tikėdamasi grąžinti Tobį į jo ankstesnę šeimą ir spėti laiku sugrįžti ir pasidaryti operaciją. Bet niekas nevyksta taip gražiai, kaip norėtųsi. Taip nuotykiai ir prasideda.

Tikrai įdomus, gana nuotaikingas, teigiamai absurdiškas ir dėmesio vertas filmas.

Dogville (2003)

Dogville (lt. Dogvilis)

Režisierius: Lars von Trier

Žanras: drama, trileris, mistinis, eksperimentas

Aš nežinau, ką ir besakyti. Džiaugiuosi, kad vasarą visgi prisiverčiau peržiūrėti šį 3 valandas trukusį filmą. Seniai reikėjo.

Provokacinis šedevras.

"Dogvilis" - kuo tikriausias ir originaliausias mūsų laikų eksperimentas, kurį Trieras siūlo prie kino malonumų įpratusioms smegenims ir akims. Pats režisierius sako, kad tokią teatrališką stilistiką jis pasiskolino iš XX a. televizijos spektaklių. Bet jeigu ši priemonė būtų tik formaliai originali, vargu ar Trieras pilnas žiūrovų sales priverstų 3 val. stebėti paprastučiame paviljone vaidinančius aktorius.

Labai gera, aiški recenzija: http://archyvas.vz.lt/news.php?strid=1131&id=132905

Dom Durakov (2002)

Dom Durakov - House oh Fools (lt. Kvailių namai)

Režisierius: Andrey Konchalovskiy

Žanras: drama, muzikinis, romanas

Nors paprastai nemėgstu rusų nei kultūros, nei kalbos, kinas jų neblogas. Šis filmas lyg ir apie karą, bet kaip ir ne apie karą: į psichinių ligonių namus įsiveržia čečėnų kariai ir ten laikinai apsistoja. Klinikos gyventojai visi iki vieno keisti ir savaip ypatingi, o pagrindinė veikėja Jana muzikai jaučia ypatingą ryšį. Vos pajutusi chaotišką negatyvumą, ji ima groti savo akordeonu. Negana to, ji įsimylėjusi amerikiečių dainininką Bryan Adams'ą, apie kurį svajoja ir mintyse yra su juo susižadėjusi. Dainininkas šiame filme atlieka savotišką laimės kūrėjo vaidmenį. 

Vienam čėčėnui pajokavus, kad ves Aną, ši jautriai sureaguoja ir ima jį persekioti.

Man itin patiko kameros darbas, spalvos bei filmo keistumas.

Iš tiesų, kvailių lūpomis kalba tiesa.

Antichrist (2009)

Antichrist (lt. Antikristas)

Režisierius: Lars von Trier

Žanras: drama, fantastinis

Šiam filmui suprasti reikia šaltų nervų ir formulės: pirmoji peržiūra + kompetetinga recenzija + antroji peržiūra = aaa, dabar aišku.

Taip elgiausi ir aš. Iš pradžių po filmo buvau lengvam, ką lengvam - absoliučiam šoke. Nesugebėjau susigaudyti ir visko išanalizuoti. Tačiau perskaičius G.Kazlauskaitės recenziją, kuria man parekomendavo, ir peržiūrėjus darsyk lyg ir susigaudžiau kas čia dėl ko.

Privalau paminėti, kad aktoriai (Charlotte Gainsbourg ir Willen Dafoe) verti pagarbos už meistriškumą ir neeilinę drąsą.

Įdomus, keistas, manipuliuojantis.

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖS RECENZIJA.

„Antikristas“ - tikrai ne vaikams ir jų ten leisti nereikia. Bet ne dėl atvirų scenų, o dėl Larso von Triero filosofavimo problematikos.

Filmai, kuriuos žiūri ir žiūri ir žiūri ir žiūri

Uoj, kaip seniai jau turėjau tai padaryti. Aprašysiu kelis - legendinius, pirmus šovusius į galvą, nes užsimiršta tie filmai, o ypač kai reikia išvardinti. Taigi mano mylimi, dar neminėti, filmai ne eilės tvarka. Kalbėsiu trumpai ir subjektyviai. Apie mano mėgstamiausias vietas :)

1. 

Good Will Hunting (lt. Gerasis Vilas Hantingas)

Metai: 1997

Režisierius - Gus Vant Sant (jau seniai mylimas)

Žanras - drama

Puikus filmas apie gyvenimą, "genijiškumą", mokslą, meilę bei tvirtą draugystę. Apie meilę kalbama dažnai ir gražiai, bet iš visų pasaulio filmų šiame man patiko labiausiai. Taip pat, pagrindinis aktorius Matt Damon čia suvaidina meistriškai, emocionaliai. Era, kai jis dar ne trilerinis aktorius.

2.

Coffee and Cigarettes (lt. Kava ir cigaretės) 

Metai: 2003

Režisierius: Jim Jarmush (pradedu jį pamilti)

Žanras: komedija, muzikinis, drama

Puikiausias pasauly derinys: kava, cigaretės ir pokalbiai. Nes prie cigaretės vyksta įdomiausios diskusijos. Iš tiesų! Na o šis juodai - baltas, ne vieną žvaigždelę įpynęs filmas sudomina savo kasdieniškumu, paprastumu - siužetine prasme.Pagrindinę melodiją neretai paniūniuoju :)

3.

Vanilla Sky ( lt. Vanilinis dangus)

Metai: 2001

Režisierius: Cameron Crowe

Žanras: romaninis, mistinis, fantastinis

Išmokta frazė: "Every passing minute is another chance to turn it all around".

Čia aš supratau, kodėl Tom Cruise yra toks garsus ir pripažintas aktorius. Jis savo sferoje ir žino, kaip sujaudinti žiūrovą, kaip jį pakerėti. Po šio filmo, peržiūrėjau ir kitus Cruise'o darbus - jie nuostabūs, išskyrus trilerius - jų nežiūrėjau. Ir kiekvieną kartą pažvelgusi į pastelinį dangų prisimenu vanilę..

4.

Into The Wild (lt. Atgal į gamtą)

Metai: 2007

Režisierius: Sean Penn (5 žvaigždučių aktorius ir režisierius)

Žanras: biografinis, nuotykinis, drama

Viena iš išmoktų frazių: "Happiness only real when shared". 

Turbūt nežinau žmogaus, kurio šis filmas nepakerėjo, kurio neįkvėpė. Šiek tiek net smalsu, kiek gi naujų keliautojų užgimė ir užsigeidė pasiekti utopinį, egzotikos pertekusį kraštelį vien pažiūrėję šį, tikrais faktais paremtą filmą. Nemeluosiu, įkvėpė ir mane.

5.

The Elephant Man (lt. Žmogus - dramblys)

Metai: 1980

Režisierius: David Lynch (labai savotiškas)

Žanras: biografinis, drama

Šio filmo daug kartų nežiūrėsi. Bet jo užmiršti taip pat neišeis. Tikrai sukrečiantis filmas apie iš tikro gyvenusį apsigimusį žmogų. Pradžioje jį "naudojo" kaip eksponatą gąsdinti ir linksminti žmonėms, tačiau daktaro (Anthony Hopkins) dėka ir pagalba keistos išvaizdos "eksponatas" imamas mokyti kalbėti, rašyti, patogiai jaustis prieš žmones - mokomas gyventi. Jis pagaliau patiria gyvenimą. Tačiau tuo pažeminimas ir tyčiojimas nesibaigia. Kiekviena tokia antihumaniška scena manyje sukeldavo pyktį ir užuojautinį skausmą. Pergyvenau skiekvieną emociją kartu su juo. Gėda man buvo už tuos kvailius, atėjusius pasijuokti. Nors čia tik filmas. Bet šypsojausi, kai šypsojosi ir jis.

Tokie žmonės egzistuoja. Įdomu? Spausti -> Va. 

Ir dar. 

6.

The Pianist (lt. Pianistas)

Metai: 2002

Režisierius: Roman Polanski

Žanras: karinis, biografinis, drama

Jaudinantis. 

Nuostabusis Adrien Brody vaidina besislapstantį žydą, pianistą - pagal profesiją. Kaip žinote, filmai apie žydūs - žiaurūs ir realistiški, sukrečiantys. Šis vienas iš tokių. Pažiūri tokį filmą ir vėl pamilsti savo "suvaržytą" laisvę - suvaržytą tėvų, ne kieno kito. Kokie mes vargšai jaučiames tada.. Šis filmas praveria akis.

7.

La vita e bella - Life Is Beautiful (lt. Gyvenimas yra gražus)

Metai: 1997

Režisierius: Roberto Benigni (vaidina pagr. veikėją)

Žanras: karinis, komedinis, drama

Dar vienas siužetas apie žydus. Filmas suskaidytas į dvi dalis: laimingojo Guido gyvenimas, meilė, šeimos sukūrimas bei fašistinis ištrėmimas. Tačiau mylimas tėvas bando apsaugoti savo sūnų nuo karčios realybės ir sukuria žaismingą, optimistišką, palaikantį viltį ir visai kitokį pasaulį. Italų komikas R. Benigni šiame filme perša mintį, kad net tokioje vietoje žmogaus siela gali triumfuoti.

Na o išsisukinėjimo menas!

8.

Secret Window (lt. Slaptasis langas)

Metai: 2004

Režisierius: David Koepp

Žanras: mistinis, trileris

"I want you to fix my story, the one you stole." (čia esmė akcente)

"The most important part of the story is the ending."

Šį žiūrėjau laaaaabai daug kartų. Depp'as, mano angeliškas aktorius (na buvo, kol nepasuko komercijos link), čia vaidino bene patraukliausiai. Mimikų genijus. Netvarkingasis menininkas. Murmeklis. ;D Na, nežinau. Šis filmas IMDb'e įvertintas tik 6,5, tačiau aš jį mėgstu. :)

9.

Requiem For A Dream (lt. Requiem svajonei)

Metai: 2000

Režisierius: Darenn Aronofsky

Žanras: drama

Filmas apie įpročius. Žmonės yra įpročių vergai (S. Parulskis), o jei tie įpročiai žalingi? Kas tada? Mirtis. Arba žiauriau - beprotybė.

Nuostabūs aktoriai (Jared Leto, Ellen Burstyn, Jennifer Connely), nuostabus montažas, nuostabus soundtrack'as. Nuostabus filmas. Skatinantis nevartoti. Tokie filmai yra verti dangaus.

Jackass 3D (2010)

Jackass (lt. kaip verstųsi?)

Režisierius: Jeff Tremaine 

Žanras: komedija, dokumentinis(?), šou

Na ką aš galiu pasakyt? Jie gi Jackass'ai!

Patiko tikrai.

O kas labiausiai? Turbūt klijų ir vėėėėjo scenos ;DD

Mouth to Mouth (2005)

Mouth to Mouth (lt. Burna į burną) 

Režisierė: Alison Murray

Žanras: drama

"Close Your Eyes and Picture the Perfect World"


Na ir koks jis būtų?

Bat nekentė savo gyvenimo, todėl pabėgo iš namų ir prisijungė prie aktyvistų grupuotės "Sparks", kuri Bet tapo tarsi antra šeima. Ir, rodos, viskas jau puiku: mergina atrado savo vietą pasauly, su nesibaigiančiomis linksmybėmis, nuotykiais, susirado naujų draugų.. Tačiau gražios tik pradžios..

 
Peržiūrėjusi trailer'į tikėjausi, kad bus visai įdomu žiūrėti, tačiau šis filmas davė daug daugiau, nei tikėjausi. O valanda su puse prabėgo neįtikėtai greitai. Taip pat sužavėjo nuostabi aktorių vaidyba, scenų užpildymas ir meniškumas, puikiai pasirinkti sprendimai.
O soudtrack'as.. Atrinktas tobulai. 
Šis filmas man patiko viskuo. O ypač paskutine scena.. Po kurios iškilo klausimas: o kas toliau?

Across the Universe (2007)

Across the Universe 

Režisierė: Julie Taymor

Žanras: drama, komedija, miuziklas, 

Radau savo naują mėgstamiausią filmą. 

Sorry, "Mr.Nobody" ir juolab "Basketball diaries" - visų laikų geriausiasis. Tačiau vienaip ar kitaip laiko ašyje judame į priekį (kažkur girdėta ;D), todėl dalykai keičiasi. O "Across the Universe" yra fucking amacing freaky wonder and awesome thing!

Peržiūrėjau vos prieš kelias minutes..

Į šį filmą sukišta beveik viskas, ką aš dievinu: 60 - ieji, hipiai, jų autobusiukai, Bitlai; nirvaniškas vyrukas!, fainas butukas, kuriame daug fainų žmonių ir daiktų; Bono!; hendrix'iškas vyrukas (spėju ten jį ir vaidino); NewYork; indiškos masinės scenos su šokėjais ir dainininkais (geriausių prikolų šaltinis); karas, taika ir pacifizmas; meilė!; menas; cigaretės!.. Dar visko neišvardinau, bet esmė ir taip aiški. Beje, siužetu filmas nenusileidžia jokiam kitam filmui. Keliomis scenomis filmas primena "Science of sleep" nesuprantamas scenas, kai kažkas atsiranda iš kažkur ir tu nieko nesupranti, bet tau patinka. ;) Na, o tomis miuzikliškomis, efektų kupinomis scenomis filmas primena lyg MTV muzikinius klipus.

Dievinu muzikinius filmus, o šio kūrinio pagrindas ir yra muzika, bet ne bet kokia - iš 34 dainų trisdešimt keturios yra BITLŲ!!

"Across the Universe" truko virš dviejų valandų, bet aš nė nepajutau, kaip šviesus kambarys nusidažė juodai. Rodos, užtrukau tik pusvalandį.

Bus daug aiškiau pažiūrėti trailer'į, kuris, beje, net neparodo pačių geriausių kadrų, kaip kad kitų filmų. Sukiša, ką turi geriausia, o kai žiūri filmą, nieko naujo ir nebepamatai..

Jau laukiu kada vėl žiūrėsiu.

Funky Monks (1992)

Funky Monks (lt. Jausmingi/Ritmiški vienuoliai)

Režisierius, operatorius: Gavin Bowden

Žanras: dokumentinis

Šis filmas neabejotinai  mano TOP'e. Ir ne tik todėl, jog jis apie Red Hot Chili Peppers - mano megstamiausiuosius, bet ir dėl to, jog jis nespalvotas, jame daug muzikos, jis dokumentinis, meniškai nufilmuotas ir, žinoma, įdomus žiūrėti.

Taigi, apie patį filmą. Jame įamžintas Pepper'ių albumo "Blood sugar sex magic" kūrybinis procesas bei dainų įrašinėjimas. Jei nebūčiau pamačius, net nebūčiau įsivaizdavusi kaip buvo sukurta "Breakin' the girl" daina. Sužavėjo.

Grupė išsinuomavo didelį namą ir jame apsigyveno keletui mėnesių - kol įrašys albumą. Net buvo manoma, jog tame name vaidenosi, todėl Chad'as nakčiai nepasilikdavo (nors jis tą neigė) ;)

Filmas įdomus ne tik dėl įrašinėjimo akimirkų, bet ir Red hot'ų buitimi, fotosesijomis, kasdieniniu bendravimu, nuoširdumu, John'o filosofija.

Kas be ko, filme gan plačiai kalbama apie mano visų laikų mėgstamiausią dainą "Under the bridge".

Peržiūrėta triskart. Tai tikrai negalutinis skaičius.

The Science of Sleep (2006)

The Science of Sleep (lt. Miego mokslas)

Režisierius: Michel Gondry

Žanras: drama, komedinis, fantastinis

Šis filmas - stebuklingas. Mačiau jį prieš mėnesį, o pamiršti kaip negaliu, taip negaliu.

Filmo siužetas gal ir nėra itin sudėtingas ar painus, tačiau analizė pakankamai gili - ir be galo man artima.

Jaunas vyrukas Stepfanas Miroux'as (Gael Garcia Bernal) grįžta iš Meksikos į Paryžių pas motiną, kuri jam ten surado kūrybinį darbą. Tačiau, kaip pasirodo, jis nėra jau toks kūrybinis - kalendorių maketavimas ir jokios laisvės. Tai labai nuvilia ir įrėmina jaunąjį meniniką. Netikėtai Stepfanas susipažįsta su naująja kaimyne Stapfani (Charlotte Gainsbourg) ir nejučia ją pamilsta. Jis jaučia, jog gali jai parodyti ir atskleisti visą savo pasaulį, tačiau jis vaikino sapnuose bei vaizduotėje. Tikrasis pasaulis nė per kiek nepanašus į tai, ką jis įsivaizduoja.

Nebejausdamas ribos tarp įsivaizduojamo, sapnų ir realaus pasaulio, Stapfanas ima krėsti nesąmones, kurių nė pats nesupranta.

Šis filmas pastatytas meniškai ir tikrai psichodeliškai. Nevienas filmo epizodas iškelia mintį: "WTF is going here.."  Ir kad ir kaip keistai šis filmas žiūrėtųsi, tu galiausiai suvoki, jog visiškai nesiskiri nuo pagrindinio veikėjo, kai savo svajonėms ir vaizduotei leidi užvaldyti visą tavo protą.

Bet argi tai blogai?