2012 m. kovo 15 d., ketvirtadienis

Dumb & Dumber (1994)

Režisierius: Peter Farrelly
Žanras: komedija
Šalis: USA


Tikriausiai žiūrėti šį filmą pati nebūčiau sugalvojus, vien jau pavadinimas atgrasus - lyg ir taip maža kvailystės mūsų privačiuose pasaulėliuose. Tačiau kambariokės dėka galiu dėti pliusiuką prie šio šedevro, apie kurį totaliai pakeičiau nuomonę. Ir, manau, vadindama tai šedevru nesuklysiu, nes:
- čia mes matome protą kvailyje.
- humoras neperspaustas ir gan skanus.
- deramai parinkta muzika.
- išvaizda nuotaikingai charakterizuoja ir intriguoja.
- veikėjai - geranoriški ir draugiški.

Rekomenduoju mielam vakarui su draugais ir nebūtinai. Juk kartais norisi kažko linksmo, lengvo, bet vistiek vertingo.

2012 m. kovo 12 d., pirmadienis

Lilya 4-ever (2002)

Ak, reikėtų daug dažniau čia užsukti ar kokį kartą prisėsti ir viską surašyti vienu ypu, bet nepaprastai nerandu laiko, nes arba žiūriu filmą, arba miegu - toks jau gyvenimas. Bet šįkart turiu jums - net nežinau, ar yra kokie 'jie' - kai ką ypatingo (bent jau mano atžvilgiu). 
  
Režisierius: Lukas Moodysson
Žanras: Drama
Šalis: Švedija, Danija, Estija


Tai filmas, kurį žiūrėti nepaprastai sunku dėl skaudaus rusiško palikimo mūsų (Baltijos) šalyse. Šiuo atveju veiksmas vyksta Estijoje dar priklausančioje SS, kur šešiolikmetė Lilja naiviai tikisi svajonių išsipildymo Amerikos pasauly, tačiau motina ją palieka vienišą ir nereikalingą, ką jau kalbėti apie siekius į gražią ateitį: mokytoja - 'A golden future awaits you. Just kidding'.. Kaip Liljai sekasi toliau? Gyvena, šėlsta, kvaišinasi, vėliau - badauja, ieškosi pinigų. Vienintelis jos artimas draugas -  mažametis Volodia, kurio likimas taip pat nė kiek ne geresnis, ko gero tatai ir suriša juodu ypatingu angelišku ryšiu. Bet ilgai netrunka, kol mergina susipažįsta su mylinčiu ir naują tobulą gyvenimą Švedijoje žadančiu vaikinu. O juk niekas Liljos dar taip nemylėjo ir išgelbėti neketino..

Toliau pasakoti negaliu - reikia pažiūrėti. Pridursiu tik tiek, kameros darbas - auksinis. O ir soundtrack'as parinktas nepriekaištingai - iškart sukuria tikrovišką laikotarpio nuotaiką. 


Smalsumą sužadina faktas, jog ši istorija ne išgalvota. Ji paremta mūsų tautietės (net iš mano miesto!) Danguolės Rasalaitės gyvenimo istorija, tik Volodia personažas pridėtas pgražinimui. Bet, jei jo išvis nebuvo, tai koks tuomet iš tikro buvo siaubingas Danguolės gyvenimas?!

Filmas nėra skirtas smagiam pasisėdėjimui po mokyklos ar draugų kompanijoje: per daug skaudžiai atviras, aktualus ir atveriantis nenugludintą realybę. 

Be abejonės vertas norimtiems daugiau.

2012 m. sausio 11 d., trečiadienis

Melancholia (2011)

Melancholia (lt. Melancholija)
Režisierius: Lars Von Trier
Žanras: drama, fantastinis


Vai vai vai po dvi valandas trunkantys, ištęsti ir manipuliuojantys filmai.. Taigi pagaliau ir aš peržiūrėjau "Melancholiją". Trier'as kaip visada žino, kaip priblokšti žiūrovą savo netikėtais sprendimais pabaigoms. Iš pradžių matome gražią, mielą jaunavedžių porą besijuokiančią posuky įstrigusiame limuzine, kurios tarpusavio santykiai iš tikrųjų ne tokie gražūs kaip iš šono pasirodo. Melancholijos ir liūdesio apimta Justine (Kirsten Dunst) tiesiog nesugeba mėgautis savo pačios vestuvėmis - šitaip ji įskaudina ne vieną artimą. Vėliau matome, kaip juodas depresijos ir nuovargio debesis užgula visą veikėjos kūną, todėl ši  visai bejegė ir pasigailėtina persikelia pas seserį Claire (Charlotte Gainsbourg) atsigauti. To ir tikimės: Justine kaunasi su savo neprognozuotu liūdesiu, galbūt jai net pavyks pagyti.
Bet neee. Iš kažkur atsiranda neaiški planeta skriejanti žmonijos link su galimybe atsitrenkti į Žemę. Justinos sesers Claire vyras kaip tyčia astrologas: jis užtikrina, jog mistinė planeta praskries Žemę ir jokios rizikos nėra.
Kaip baigiasi, neišduosiu. Bet buvo juokinga kaip pusę filmo sužaidęs liūdnos merginos istorija ir leidęs ja patikėti, Trier'as perėjo į visai kitokią pusę. Ak, tas jo stilius.


Man užkliuvo tik viena: Justine bando įtikinti seserį savo ypatingumu - "I know things". Manau, tai šiek tiek sugadino charakterio įvaizdį ir subanalino filmą. Lyg pigioj sci - fic dramoj: visi lkeistesni žmonės TURI galių. Kičiška, bet ar man spręsti.
Žiūrėti ir pažindintis su Trier'u verta. Bet manau, pritars man ne vienas matęs kitų jo darbų, kad šis - ne geriausias kūrinys. 

Prašau atleisti už subjektyvią nuomonę.