Sid and Nancy (1986)

Sid and Nancy (lt. Sidas ir Nensė)

Režisierius: Alex Cox

Žanras: biografinis, drama

Vienos garsiausių pasaulyje grupės Sex Pistols bosistas, Sid Vicious, buvo neeilinė asmenybė. O ko jau ko, bet jo santykiai su Nancy Spungen, įgavę metaforinę reikšmę (minimi "500 Days of Summer"), pagarsėjo ko ne dar labiau už patį muzikantą bendrine prasme.

Tai biografinis filmas apie vieną iš garsiausių ir keisčiausių porų pasaulyje, kurios meilė užgimė nuo dozelės heroino. Sidas ir Nensė tiesiog sulipo vienas su kitu. Daug nekalbėsiu, kas žino, tas supranta, kokie freak'iški jie buvo, o kas nežino, na pažiūrėkite patys. Verta. Pats filmas vietomis tikrai gražiai užpildytas, o kitais kartais kelia pasišlykštėjimą, bet tai tik dėl britiško punk'o, kuris vargu ar kada buvo patrauklus, bet žinoti jį vistiek reikia.

Pridursiu tik tiek: kai kartais pamąstau, kaip vis dėlto būtų gera ką nors įsimylėti ir priglusti prie jo globojančių pečių - prisimenu Sidą su Nense ir noras iškart praeina - kaip vaistai.. :)

Transamerica (2005)

Transamerica (lt. Transamerika)

Režisierius: Duncan Tucker

Žanras: drama, nuotykinis, komedija

Na ir gyvenimas! Kaip ironiškai jis žaidžia su žmonėmis. Moterimi apsirengęs vyras (Bri) nekantriai laukia savo lyties organų šalinimo operacijos, kada oficialiai taps moterimi, tačiau netikėtai išaiškėja, jog jis/ji turi sūnų Tobį, kuris nėra perliukas: vartoja narkotikus, vagia, atsiduoda vyrams už pinigus. Viskas pakrypsta taip, jos transeksualė Bri keliauja su sunumi po šalį, tikėdamasi grąžinti Tobį į jo ankstesnę šeimą ir spėti laiku sugrįžti ir pasidaryti operaciją. Bet niekas nevyksta taip gražiai, kaip norėtųsi. Taip nuotykiai ir prasideda.

Tikrai įdomus, gana nuotaikingas, teigiamai absurdiškas ir dėmesio vertas filmas.

Dogville (2003)

Dogville (lt. Dogvilis)

Režisierius: Lars von Trier

Žanras: drama, trileris, mistinis, eksperimentas

Aš nežinau, ką ir besakyti. Džiaugiuosi, kad vasarą visgi prisiverčiau peržiūrėti šį 3 valandas trukusį filmą. Seniai reikėjo.

Provokacinis šedevras.

"Dogvilis" - kuo tikriausias ir originaliausias mūsų laikų eksperimentas, kurį Trieras siūlo prie kino malonumų įpratusioms smegenims ir akims. Pats režisierius sako, kad tokią teatrališką stilistiką jis pasiskolino iš XX a. televizijos spektaklių. Bet jeigu ši priemonė būtų tik formaliai originali, vargu ar Trieras pilnas žiūrovų sales priverstų 3 val. stebėti paprastučiame paviljone vaidinančius aktorius.

Labai gera, aiški recenzija: http://archyvas.vz.lt/news.php?strid=1131&id=132905