Melancholia (2011)

Melancholia (lt. Melancholija)

Režisierius: Lars Von Trier

Žanras: drama, fantastinis

Vai vai vai po dvi valandas trunkantys, ištęsti ir manipuliuojantys filmai.. Taigi pagaliau ir aš peržiūrėjau "Melancholiją". Trier'as kaip visada žino, kaip priblokšti žiūrovą savo netikėtais sprendimais pabaigoms. Iš pradžių matome gražią, mielą jaunavedžių porą besijuokiančią posuky įstrigusiame limuzine, kurios tarpusavio santykiai iš tikrųjų ne tokie gražūs kaip iš šono pasirodo. Melancholijos ir liūdesio apimta Justine (Kirsten Dunst) tiesiog nesugeba mėgautis savo pačios vestuvėmis - šitaip ji įskaudina ne vieną artimą. Vėliau matome, kaip juodas depresijos ir nuovargio debesis užgula visą veikėjos kūną, todėl ši  visai bejegė ir pasigailėtina persikelia pas seserį Claire (Charlotte Gainsbourg) atsigauti. To ir tikimės: Justine kaunasi su savo neprognozuotu liūdesiu, galbūt jai net pavyks pagyti.

Bet neee. Iš kažkur atsiranda neaiški planeta skriejanti žmonijos link su galimybe atsitrenkti į Žemę. Justinos sesers Claire vyras kaip tyčia astrologas: jis užtikrina, jog mistinė planeta praskries Žemę ir jokios rizikos nėra.

Kaip baigiasi, neišduosiu. Bet buvo juokinga kaip pusę filmo sužaidęs liūdnos merginos istorija ir leidęs ja patikėti, Trier'as perėjo į visai kitokią pusę. Ak, tas jo stilius.

Man užkliuvo tik viena: Justine bando įtikinti seserį savo ypatingumu - "I know things". Manau, tai šiek tiek sugadino charakterio įvaizdį ir subanalino filmą. Lyg pigioj sci - fic dramoj: visi lkeistesni žmonės TURI galių. Kičiška, bet ar man spręsti.

Žiūrėti ir pažindintis su Trier'u verta. Bet manau, pritars man ne vienas matęs kitų jo darbų, kad šis - ne geriausias kūrinys. 

Prašau atleisti už subjektyvią nuomonę.

Easy Rider (1969)

Easy Rider (lt. Nerūpestingas keliautojas)
Režisierius: Dennis Hopper

Žanras: drama, nuotykinis

Kas myli "beat the generation" kartą, tas privalo peržiūrėti šį seną, bet dar niekieno neužmirštą filmą. Easy Rider iškėlė uždraustą epochą į viešumą dar tada, kuomet niekas nemėgo ir nesuprato džinsinių bitnikų, ilgų plaukų ar LAISVĖS sąvokos: 

"George Hanson : You know, this used to be a helluva good country. I can't understand what's gone wrong with it.

Billy : Man, everybody got chicken, that's what happened. Hey, we can't even get into like, a second-rate hotel, I mean, a second-rate motel, you dig? They think we're gonna cut their throat or somethin'. They're scared, man. 
George Hanson : They're not scared of you. They're scared of what you represent to 'em.
Billy : Hey, man. All we represent to them, man, is somebody who needs a haircut. George Hanson : Oh, no. What you represent to them is freedom.  
Billy : What the hell is wrong with freedom? That's what it's all about.
George Hanson : Oh, yeah, that's right. That's what's it's all about, all right. But talkin' about it and bein' it, that's two different things. I mean, it's real hard to be free when you are bought and sold in the marketplace. Of course, don't ever tell anybody that they're not free, 'cause then they're gonna get real busy killin' and maimin' to prove to you that they are. Oh, yeah, they're gonna talk to you, and talk to you, and talk to you about individual freedom. But they see a free individual, it's gonna scare 'em."

O pabaiga.. Pažiūrėkit, kokie nerūpestingi laikai buvo.

Daugiau informacijos: http://www.squabblebox.co.uk/2011/05/movie-of-the-week-3-easy-rider-1969/

Basquiat (1996)

Basquiat

Režisierius: Julian Schnabel

Žanras: drama, biografinis

Tai istorija apie gatvėje gyvenusį ir ten karjerą pradėjusį jauną artistą Jean'ą Mishel'į Basquiat, kurio darbai šiandieną įkainojami ne mažiau kelių milijonų. Jo menas prasidėjo nuo kelių "observinių" piešinukų graffiti dažais ir kreidelėmis, o išaugo į prašmatnias parodas ir didelę šlovę.

Susipažinęs su dailininkų prodiuseriu Renė, jis ėmė nenumaldomai populiarėti. Tačiau, kaip jau įprasta, nė vienas artistas nenutuokia, kaip susidoroti su užklupusiu populiarumu ir sėkme, ir ima smukti žemyn - narkotikai, arogancija, egocentrizmas, pamirštas "aš".

Nors Jeffrey Wright'as (Basquiat) taip ir netapo garsiu ir honorarus nusišluojančiu aktoriumi - čia jo vaidyba užkabinanti ir gyva. (Aš įsimylėjau jo sukurtąjį Basquiat'ą.)

Žinot, kaip būna su tais dailininkų filmais, kai režisieriai nupiešia jo vidinį gyvenimą, bet užmiršta pačią jo kūrybą? Čia ne taip - paveikslai ir jų gimimo procesas užima didelę filmo dalį, suteikdami spalvų ir įkvėpimo.

Turiu tik vieną neišspręstą klausimą: ką simbolizuoja dangus, kuriame Basquiat'as mato plaukiojančius banglentininkus..?

"I highly recommend this film; it does not glamorize the story, and while it may not be completely accurate, it rings true, and portrays a life many artists may wish for, until they get it."  

Priedo: Jeigu patinka Basquiat'as, rekomenduoju šią (manau, vieną tvarkingiausių ir dėmesį išlaikančių) biografinę dokumentiką.

Jean- Michel Basquiat: The Radiant Child (2010)
Režisierė: Tamra Davis
Žanras: biografija, dokumentinis

Ilgai saugojusi, galiausiai T.Davis (artima menininko draugė) susuko juostą ir pasidalino dalelę Basquiat'o su visais. Tikrai įdomu! Ir aš supratau dangaus metaforą.

Kiek ilgai čia nesirodžiau.. Na o filmų per tą nerašymo laiką prisikaupė tikrai nemažai ir gana neblogų, tad apie pačius įsimintiniausius, keisčiausius ir simbolistiškiausius meno kūrinėlius sumąsčiau pažaisti "šešių žodžių žaidimuką".

1.

Bagdad Cafe (Lt. Bagdado Kavinė)

Režisierius: Percy Adlon

Metai: 1987

Žanras: komedija, drama

Kaip vokietė "Merė-Popins" pasaulį daro gražesnį..

2.

Gummo

Režisierius: Harmony Korine

Metai: 1997

Žanras: drama

Nejaukus, atgrasus, bet neuroziškai sustiprinantis filmas.

"So many life lessons are learned in this film. Lesson number one: Don’t eat spaghetti in the bathtub."

3.

Ed Wood (lt. Edas Vudas)

Režisierius: Tim Burton

Metai: 1994

Žanras: biografinis, komedija, drama

Genialus režisierius (!) apie blogiausią pasaulio režisierių.

"It's perfect!"

4.

Pi

Režisierius: Darren Aronovsky

Metai: 1998

Žanras: drama, fantastinis

Sudėtingas matematiko pasaulis. O pagerėja kai..?

5.

Dancer in the Dark (lt. Šokėja tamsoje)

Režisierius: Lars von Trier

Metai: 2000

Žanras: muzikinis, drama

Neapsokomai tragišką gyvenimo istoriją piešia Bjork.

Love Me If You Dare (2003)

Jeux d'enfants - Love me if you dare (lt. Vaikų žaidimai) 

Režisierius: Yann Samuell

Žanras: drama, komedija, romanas

Man labai patinka prancūzų kinas, nes jis visada toks gražiai spalvotas, meniškas ir siužetiškai painus.

"Friends are like eyeglasses. They make you look smart, but get scratched and then bore you. Luckily, sometimes, you get super cool glasses."

Šiame filme, kaip pamini pagrindinis filmo herojus, viskas prasideda nuo vienos gražios mergaitės.  Geriausi draugai, Julien'as (Guillaume Canet) ir Sophie (Marion Cotillard), susikuria keistą žaidimą, kurį supranta ir mėgsta tik jie patys. Vienas iššaukia iššūkį, kitas turi jį atlikti, jei tik išdrįs, ir taip žaidimas tęsiasi toliau per visą jų gyvenimą. Originalu, žaisminga, pavydėtina. 

Jų draugystė įkvėpianti.

Kadangi filmo pabaigoje kortos neatverčiamos, lieka tik klausinėti: tai kas vyko iš tiesų? Ir nuo čia viskas tampa subjektyvu kiekvienam individualiam žiūrovui. Pabaiga - jo paties pasirinkimas.

Argi ne genialu?

Edit Piaf - La vie en rose.mp3

Figth Club (1999)

Fight Club (lt. Kovos klubas)

Režisierius: David Fincher
Žanras: mistinis, drama, trileris

Dažnai paklausus, kokie filmai tau įstrigo atminty, tarp išvardintų pavadinimų išgirsdavau "Fight Club". Paprašius filmo rekomendacijų, išgirsdavau - "Fight Club". Įsijungus IMDb dar dažniau išvysdavau "Fight Club". 

Na ir kuo šis filmas ypatingas, jei nesidomi Brad'u Pitt'u ir nemėgsti trilerių?

Ilgai nesiryžau žiūrėti šio išgarbinto ir visuomenės mėgiamo filmo, nes vien jau Brad'as Pitt'as, aršios muštynės ir kieti vyrukai manęs nedomina. Tačiau pirmas įspūdis mane apgavo. Šis filmas kapstosi kur kas giliau, nei iš pradžių gali pasirodyti.

Kaip ir įprasta kine, filmas prasideda nuo supažindinimo su pagrindiniu veikėju - Jack'u (Edward Norton). Monologu atvirai pasakodamas apie save, jis sukuria glaudų ryšį su žiūrovu - tai specialiai panaudojama tam, kad pagrindinio veikėjo išgyvenimai mums taptų stipresni, nes mes jau pažįstam veikėją. Vaikinas turi miegojimo problemą, lankosi įvairiuose anonimiškuose susitikimuose, skraido iš miesto į miestą lėktuvu, tikėdamasis katastrofos, kol galiausiai sutinka Tylerį (Brad Pitt) ir šis pakeičia tolimesnį Jack'o gyvenimą.

Apsigyvenama apleistame name, įgyvendinamos įvairios beprotiškos idėjos, įkuriamas Kovos Klubas ir galiausiai - prasideda klubo veikla. Kiekvienas vyras savyje augina žvėrį, kuris kartkarčiais trokšta ištrūkti ir išsilieti. Kovos Klubas tam tinkamiausia vieta - kaukis iki nukritimo. Kovos Klube tu pamiršti, kas esi, gali būti bet kuo. O kovos tėra metafora. Pati sunkiausia kova - kova su savimi. Taip ižpopuliarėjus Kovos KLubui susikuria bendrija, kuri pradeda užsiiminėti antikapitalistiniais projektais paprastai sunaikindama tai, ką kažkas sukūrė. Antimaterializmo idėja užvaldo vaikinus. Bet cha, pabaiga turi stebinančių akibrokštų, kurių nevalia išduoti nemačiusiems.

"You're not your job. You're not how much money you have in the bank. You're not the car you drive. You're not the contents of your wallet. You're not your fucking khakis. You're the all-singing, all-dancing crap of the world."

Eternal Sunshine of the Spotless Mind (2004)

Eternal Sunshine of the Spotless Mind (lt. Jausmų galia)

Režisierius: Michel Gondry

Žanras: drama, romantinis, fantastinis

  

Trečią kartą peržiūrėjus tą filmą, suvokiau, kad jo vistiek bus negana. 

Tai filmas pabrėžiantis prisiminimų prasmę: nedera užmiršti to ką išgyvenai - juk tai tavo gyvenimas. Juolab, kad išsitrindamas blogus prisiminimus, išsitrini ir geruosius. 

Po ginčo įsižeidusi Klementina (Kate Winslet) impulsyviai nusprendė išsitrinti savo vaikiną Joelį (Jim Carrey) iš atminties. Po kurio laiko tai sužinojęs Joelis, pasielgė taip pat. Tačiau atminties trinimo metu, jis suprato, kad nenori prarasti visų prisiminimų su Klementina, kurie jam buvo brangūs. Tai supratęs operacijos metu Joelis nusprendžia sustabdyti atminties trinimą, kuriam buvo ryžęsis. Abu su Klementina (Kate Winslet) iš Joelio prisiminimų laksto į vietas, kur jų nerastų "trynėjai"..

Įdomiausia tai, kad siužetas šokinėja iš dabarties į praeitį, vėl į dabartį - tatai šiek tiek suglumina žiūrovą, tačiau sukausto dėmesį, priverčia analizuoti. 

Tikrai gražiai sužaista montažu.

O kokie gražūs Kate plaukai filmo metu! Žinoma, ir Jim'as Carrey šiame filme pats žaviausias ir mieliausias lyginant su kitais jo darbais. Komedijų karalius Ace'as Ventura ir rafinuotoji Titaniko keleivė Rose šiame filme įrodė, kokie nuostabūs aktoriai yra.