Funky Monks (1992)

Funky Monks (lt. Jausmingi/Ritmiški vienuoliai)

Režisierius, operatorius: Gavin Bowden

Žanras: dokumentinis

Šis filmas neabejotinai  mano TOP'e. Ir ne tik todėl, jog jis apie Red Hot Chili Peppers - mano megstamiausiuosius, bet ir dėl to, jog jis nespalvotas, jame daug muzikos, jis dokumentinis, meniškai nufilmuotas ir, žinoma, įdomus žiūrėti.

Taigi, apie patį filmą. Jame įamžintas Pepper'ių albumo "Blood sugar sex magic" kūrybinis procesas bei dainų įrašinėjimas. Jei nebūčiau pamačius, net nebūčiau įsivaizdavusi kaip buvo sukurta "Breakin' the girl" daina. Sužavėjo.

Grupė išsinuomavo didelį namą ir jame apsigyveno keletui mėnesių - kol įrašys albumą. Net buvo manoma, jog tame name vaidenosi, todėl Chad'as nakčiai nepasilikdavo (nors jis tą neigė) ;)

Filmas įdomus ne tik dėl įrašinėjimo akimirkų, bet ir Red hot'ų buitimi, fotosesijomis, kasdieniniu bendravimu, nuoširdumu, John'o filosofija.

Kas be ko, filme gan plačiai kalbama apie mano visų laikų mėgstamiausią dainą "Under the bridge".

Peržiūrėta triskart. Tai tikrai negalutinis skaičius.

The Science of Sleep (2006)

The Science of Sleep (lt. Miego mokslas)

Režisierius: Michel Gondry

Žanras: drama, komedinis, fantastinis

Šis filmas - stebuklingas. Mačiau jį prieš mėnesį, o pamiršti kaip negaliu, taip negaliu.

Filmo siužetas gal ir nėra itin sudėtingas ar painus, tačiau analizė pakankamai gili - ir be galo man artima.

Jaunas vyrukas Stepfanas Miroux'as (Gael Garcia Bernal) grįžta iš Meksikos į Paryžių pas motiną, kuri jam ten surado kūrybinį darbą. Tačiau, kaip pasirodo, jis nėra jau toks kūrybinis - kalendorių maketavimas ir jokios laisvės. Tai labai nuvilia ir įrėmina jaunąjį meniniką. Netikėtai Stepfanas susipažįsta su naująja kaimyne Stapfani (Charlotte Gainsbourg) ir nejučia ją pamilsta. Jis jaučia, jog gali jai parodyti ir atskleisti visą savo pasaulį, tačiau jis vaikino sapnuose bei vaizduotėje. Tikrasis pasaulis nė per kiek nepanašus į tai, ką jis įsivaizduoja.

Nebejausdamas ribos tarp įsivaizduojamo, sapnų ir realaus pasaulio, Stapfanas ima krėsti nesąmones, kurių nė pats nesupranta.

Šis filmas pastatytas meniškai ir tikrai psichodeliškai. Nevienas filmo epizodas iškelia mintį: "WTF is going here.."  Ir kad ir kaip keistai šis filmas žiūrėtųsi, tu galiausiai suvoki, jog visiškai nesiskiri nuo pagrindinio veikėjo, kai savo svajonėms ir vaizduotei leidi užvaldyti visą tavo protą.

Bet argi tai blogai?

Mr. Nobody (2009)

Mr. Nobody (lt. Ponas Niekas)

Režisierius: Jaco Van Dormael

Žanras: Drama, fantastinis

Filmas apie poną Nieką, bet tikrai ne apie nieką.

"If you mix the mash potatoes and a souce, you can't separate them later. It's forever. The smoke comes out of daddy's cigarette, but it never goes back in. We cannot go back. That's why it's hard to choose. You have to make the right choise. As long as you don't choose everything remains possible."

Filme apstu meninių priemonių, naudojamų kine. Apstu informacijos, maišaties, jaudulio, netgi nerimo. Daugiau nei 2 valandas trunkąs filmas yra pilnai užpildytas nuo pradžios iki galo, todėl neįgrįsta.

Apie siužetą kalbėti negaliu. Jis gana kintantis, svyruojantis, vis šokinėjantis per praeitį, dabartį ir ateitį. Norint jį tikrai suprasti ir įsisavinti, reikės peržiūrėti antrąsyk. Tačiau, ką jau ką, bet tikrai galiu pasakyti, jog didysis ir svarbiausias filmo klausimas (kokį gyvenimą mes renkamės?) priverčia susimąstyti apie savo sprendimus. Kiekvienas sprendimas nulemia tolimesnį gyvenimą.

Būtų negarbinga, jei nepaminėčiau tobulo soundtrack'o, aktorių ir kameros darbo tobulumo - viskas buvo nuostabiai suderinta. Tačiau šį kartą didžiausią pliusą įsegčiau į meistriškojo scenarijaus autorio švarko atlapą.

Šio darbo nepavadinčiaua tik filmu. Tai šedevras. Tai tikras meno kūrinys.

Milk (2008)

Milk (lt. Milkas)

Režisierius - Gus Van Sant

Žanras - Drama, biografinis, dokumentinis

Na, pagaliau priėjau šį ilgai lauktą ir jau pamėgtą, dar net nemačius, filmą iš savo ilgojo laukiamųjų filmų sąrašo. Dar nė neįsitaisius fotelyje ir vos tik pradėjus žiūrėti, jau prisiminiau šį blogspot'ą ir nusiteikiau rašyti.

"You've got to elect gay people so that the young child and the thousands upon thousands just like him will have hope for a better life. Hope for a better tomorrow. (...) Without hope the "use's" give up. And I know you can't live on hope alone. But without hope, life is not worth living."

Į siužetą gilintis nelabai norisi. Galiu tik pasakyti, jog filmas nufilmuotas tikroviškai, įtikinamai apie istorinę asmenybę - Harvėjų Milką, kuris pirmasis prakalbo apie homoseksualų teises ir laisves. Filmas biografiškas, tačiau ne nuobodus, kaip gali iš pradžių atrodyti. Nuostabių aktorių (kurių nepastebėti neįmanoma: Sean Penn, Emile Hirsch, James Franco, Alison Pill..) ir kelių linksmų elementų pagalba, filmas itin įdomus, o tos 2h visiškai neprailgsta. O juolab, kai man patinka filmai, iš kurių išsirašau po kokią citatėlę.

Gus Van Sant'as jau senokai pasižymėjęs mano atmintyje ir su kitais darbais, kurie tik ir laukia, kada netingėsiu ir brūkštelsiu apie juos į savo peržiūrėtųjų sąrašą.

O šitą filmą dar peržiūrėsiu, mažiausiai dukart.

"Love it or leave it!"

What's eating Gilbert Grape (1993)

What's eaiting Gilbert Grape (lt. Kas kamuoja Gilbertą Greipą)

Režisierius: Lasse Hallstrom

Žanras: drama, romantinis

Nedideliame miestelyje, Endoroje, gyvena Grape'ų šeima. Keturis vaikus išlaikanti motina, arba tiksliau trys vaikai išlaikantys motiną ir pusprotį brolį kasdieną susiduria su įvairias rūpesčiais. Didžiausias rūpestis - prižiūrėti Ernį, protiškai atsilikusį brolį (L.DiCaprio), kuris kas dieną suranda įvairių atrakcijų. Ir šis vargas atitenka būtent Gilbertui (J.Depp), vyriausiajam ir tėvą atstojančiam sūnui.

Vaikams gyvenimas namie tarsi našta. Kadaise miestelio gražuole buvusi mama, dabar atstoja banginio jauniklį, o tėtis.. tėtis pasikorė namo, kuriame gyvena šeiminėlė, rusy. Bet nepaisant visko vaikai stegiasi iš paskutiniųjų nepalūžti.

Ir štai, vieną netikėtą popietę Gilbertas išvysta JĄ. Nuo tada viskas keičiasi. Jis nebeapkenčia savo gyvenimo, pririštame tame apleistame miestelyje ir svajoja apie kitokį gyvenimą..

Tai filmas, keliantis šeimos vertybes: kad ir kokia tavo sesuo, brolis ar mama, jie tavo vieninteliai. Pusprotį jaunutis L.Dicaprio suvaidina nepaprastai gabiai ir tikroviškai. Jis taip puikiai atliko savo vaidmenį, kad, būdamas vos 19-os, už jį pelnė savo pirmąją „Oskaro“ nominaciją už geriausią antraplanį vaidmenį. Garsi rašytoja Erin Culley (novelės autorė) apie jį sakė: „Jis labai protingai ir giliai dirba su medžiaga.J o personažai kupini stipraus jausmo". Galiu drąsiai jai pritarti - tai pajutau ir aš. Na, o protiškai atsilikusiu broliu besirūpinantis J.Deppas, kaip ir visada, sužavi savo mimikų menu bei nuostabia vaidyba (primenu, jog jis nieko nebaigęs ir niekad nesimokė vaidinti).

Filmas puikus ir tuo, jog palieka gilų įspūdį ir nenuvargina žiūrovo. Režisierius neabejotinai žinojo, kaip dirbti.

The Runaways (2010)

The Runaways (lt. Runaways)

Režisierius: Floria Sigismondi

Žanras: muzikinis, drama

Tai puiki grupės "The Runaways" biografinė istorija, paremta pagrindinės vokalistės Cherie Currie autorine knyga.

Veiksmas vyksta septintajame dešimtmetyje (gana keista matyti Kirsten Stewart su to meto rūbais) miestelyje netoli Holyvudo. Paauglė Joan Jett, nutarė suburti merginų roko grupę ir pati susiradusi prodiuserį, ėmėsi kurti ir repetuoti. "The Runaways" pasižymėjo istorijoje kaip pirmoji merginų roko grupė - iki merginos pasižymėdavo tik namų ruošoje. Ir štai perversmas! Pirmasis singlas "Cherry bomb" sulaukia tokio pasisekimo, kokio pavydėtų kiekvienas pradedantysis. Merginos patiria tokią sėkmę, apie kurią svajojo, tačiau ar tikra laimė scenoje, narkotikuose, veidmainių versle, kai viską prarandi, ką turėjai prieš tai - savo gyvenimą?

Subtiliai ir subjektyviai pavaizduotas vidinis roko grupės gyvenimas, džiaugsmai, noras maištauti ir nebepakeliama našta itin sužavi. Tokios, nuo mažens pažįstamos ir dabar jau užaugusios, žvaigždutės kaip Dakota Fanning bei Kirsten Stewart akivaizdžiai pabrėžia, jog jau tikrai užaugo ir gali vaidinti "rimtuose" ir nebe vaikiškuose filmuose.

Soundtrack'ui, operatoriaus darbui, aktorių vaidybai bei tikroviškumui dedam pliusą.

Peržiūrėta dukart.

Pieces of April (2003)

Pieces of April (lt.Eipril vargai)

Režisierius: Peter Hedges

Žanras: Komedija, drama

Filmas apie tikrai neįprastą ir neeilinę šeimą: motina serga vėžiu; vyresnioji duktė (April) - maištautoja, kuri nekenčia savo šeimos; jaunesnėlė - operiniu balsu dainuojanti freak'ė; vidurinysis sūnus - vis belaidantis lėkštus juokelius ir vis nepaleidžiantis iš rankų fotoaparato; senelė - sunkiai beprisimenanti žmonių veidus tyli keistuolė; tėvas šiaip nelabai žymus.

Taigi, vyresnėlė, neapkentusi šeimos, pabėgo gyventi į Niujorką ir ten susirado juodaodį vaikiną. Ir tik po kelerių metų nusprendė pasikviesti šeimiškius padėkos dieną švęsti pas save (šios dalies mes nematom, bet suprantam iš konteksto).

Filmas suskyla tarsi į dvi dalis: šeimos nuotykingoji kelionė automobiliu į Niujorką ir April maisto gaminimas bei ruošimasis priėmimui. Negana to, jog viską daro ne savo noru, nelaukia savo šeimiškių ir net nemoka elementariai gaminti, April vyryklė visiškai ją apleidžia, todėl ji priversta eiti prašyti kaimynų pagalbos - o čia ir prasideda visas absurdiškas linksmumas. Tarp kaimynų netikėtai išvystame ir linksmajį Džekiuką (Sean Hayes) iš "Vilo ir Greisės". 

Pripratus prie mielosios Kate Holmes (April) kaip filme "Prezidento duktė" ar seriale "Dosono įlanka", šis jos vaidmuo ganėtinai nustebina - topinė "neformalė", nesugebanti savarankiškai padirbėti.  

Filme apstu juodo ir žiauraus humoro, kartais net nejuokingo. Bet susimąstyti irgi yra kur. Šeima - neatsiejama mūsų gyvenimo dalis tad, kokia ji bebūtų, turime ją tik vieną, todėl branginkim, kol nepraradom. 

Mano sesuo žiūrėdama net 3 - ią kartą sugebėjo išspausti keletą ašarų, o tai šį tą reiškia. ;)