2011 m. rugpjūčio 6 d., šeštadienis

Eternal Sunshine of the Spotless Mind (2004)

Eternal Sunshine of the Spotless Mind (lt. Jausmų galia)
Režisierius: Michel Gondry
Žanras: drama, romantinis, fantastinis

  
Trečią kartą peržiūrėjus tą filmą, suvokiau, kad jo vistiek bus negana. 
Tai filmas pabrėžiantis prisiminimų prasmę: nedera užmiršti to ką išgyvenai - juk tai tavo gyvenimas. Juolab, kad išsitrindamas blogus prisiminimus, išsitrini ir geruosius. 
Po ginčo įsižeidusi Klementina (Kate Winslet) impulsyviai nusprendė išsitrinti savo vaikiną Joelį (Jim Carrey) iš atminties. Po kurio laiko tai sužinojęs Joelis, pasielgė taip pat. Tačiau atminties trinimo metu, jis suprato, kad nenori prarasti visų prisiminimų su Klementina, kurie jam buvo brangūs. Tai supratęs operacijos metu Joelis nusprendžia sustabdyti atminties trinimą, kuriam buvo ryžęsis. Abu su Klementina (Kate Winslet) iš Joelio prisiminimų laksto į vietas, kur jų nerastų "trynėjai"..
Įdomiausia tai, kad siužetas šokinėja iš dabarties į praeitį, vėl į dabartį - tatai šiek tiek suglumina žiūrovą, tačiau sukausto dėmesį, priverčia analizuoti. 
Tikrai gražiai sužaista montažu.

O kokie gražūs Kate plaukai filmo metu! Žinoma, ir Jim'as Carrey šiame filme pats žaviausias ir mieliausias lyginant su kitais jo darbais. Komedijų karalius Ace'as Ventura ir rafinuotoji Titaniko keleivė Rose šiame filme įrodė, kokie nuostabūs aktoriai yra. 

2011 m. liepos 28 d., ketvirtadienis

Sid and Nancy (1986)

Sid and Nancy (lt. Sidas ir Nensė)
Režisierius: Alex Cox
Žanras: biografinis, drama


Vienos garsiausių pasaulyje grupės Sex Pistols bosistas, Sid Vicious, buvo neeilinė asmenybė. O ko jau ko, bet jo santykiai su Nancy Spungen, įgavę metaforinę reikšmę (minimi "500 Days of Summer"), pagarsėjo ko ne dar labiau už patį muzikantą bendrine prasme.

Tai biografinis filmas apie vieną iš garsiausių ir keisčiausių porų pasaulyje, kurios meilė užgimė nuo dozelės heroino. Sidas ir Nensė tiesiog sulipo vienas su kitu. Daug nekalbėsiu, kas žino, tas supranta, kokie freak'iški jie buvo, o kas nežino, na pažiūrėkite patys. Verta. Pats filmas vietomis tikrai gražiai užpildytas, o kitais kartais kelia pasišlykštėjimą, bet tai tik dėl britiško punk'o, kuris vargu ar kada buvo patrauklus, bet žinoti jį vistiek reikia.

Pridursiu tik tiek: kai kartais pamąstau, kaip vis dėlto būtų gera ką nors įsimylėti ir priglusti prie jo globojančių pečių - prisimenu Sidą su Nense ir noras iškart praeina - kaip vaistai.. :)


2011 m. liepos 14 d., ketvirtadienis

Transamerica (2005)

Transamerica (lt. Transamerika)
Režisierius: Duncan Tucker
Žanras: drama, nuotykinis, komedija


Na ir gyvenimas! Kaip ironiškai jis žaidžia su žmonėmis. Moterimi apsirengęs vyras (Bri) nekantriai laukia savo lyties organų šalinimo operacijos, kada oficialiai taps moterimi, tačiau netikėtai išaiškėja, jog jis/ji turi sūnų Tobį, kuris nėra perliukas: vartoja narkotikus, vagia, atsiduoda vyrams už pinigus. Viskas pakrypsta taip, jos transeksualė Bri keliauja su sunumi po šalį, tikėdamasi grąžinti Tobį į jo ankstesnę šeimą ir spėti laiku sugrįžti ir pasidaryti operaciją. Bet niekas nevyksta taip gražiai, kaip norėtųsi. Taip nuotykiai ir prasideda.

Tikrai įdomus, gana nuotaikingas, teigiamai absurdiškas ir dėmesio vertas filmas.

2011 m. liepos 9 d., šeštadienis

Dogville (2003)

Dogville (lt. Dogvilis)
Režisierius: Lars von Trier
Žanras: drama, trileris, mistinis, eksperimentas



Aš nežinau, ką ir besakyti. Džiaugiuosi, kad vasarą visgi prisiverčiau peržiūrėti šį 3 valandas trukusį filmą. Seniai reikėjo.
Provokacinis šedevras.



"Dogvilis" - kuo tikriausias ir originaliausias mūsų laikų eksperimentas, kurį Trieras siūlo prie kino malonumų įpratusioms smegenims ir akims. Pats režisierius sako, kad tokią teatrališką stilistiką jis pasiskolino XX a. televizijos spektaklių. Bet jeigu ši priemonė būtų tik formaliai originali, vargu ar Trieras pilnas žiūrovų sales priverstų 3 val. stebėti paprastučiame paviljone vaidinančius aktorius.

2011 m. birželio 9 d., ketvirtadienis

Dom Durakov (2002)

Dom Durakov - House oh Fools (lt. Kvailių namai)
Režisierius: Andrey Konchalovskiy
Žanras: drama, muzikinis, romanas


Nors paprastai nemėgstu rusų nei kultūros, nei kalbos, kinas jų neblogas. Šis filmas lyg ir apie karą, bet kaip ir ne apie karą: į psichinių ligonių namus įsiveržia čečėnų kariai ir ten laikinai apsistoja. Klinikos gyventojai visi iki vieno keisti ir savaip ypatingi, o pagrindinė veikėja Jana muzikai jaučia ypatingą ryšį. Vos pajutusi chaotišką negatyvumą, ji ima groti savo akordeonu. Negana to, ji įsimylėjusi amerikiečių dainininką Bryan Adams'ą, apie kurį svajoja ir mintyse yra su juo susižadėjusi. Dainininkas šiame filme atlieka savotišką laimės kūrėjo vaidmenį. 
Vienam čėčėnui pajokavus, kad ves Aną, ši jautriai sureaguoja ir ima jį persekioti.



Man itin patiko kameros darbas, spalvos bei filmo keistumas.

Iš tiesų, kvailių lūpomis kalba tiesa.

2011 m. gegužės 19 d., ketvirtadienis

Antichrist (2009)

Antichrist (lt. Antikristas)
Režisierius: Lars von Trier
Žanras: drama, fantastinis



Šiam filmui suprasti reikia šaltų nervų ir formulės: pirmoji peržiūra + kompetetinga recenzija + antroji peržiūra = aaa, dabar aišku.

Taip elgiausi ir aš. Iš pradžių po filmo buvau lengvam, ką lengvam - absoliučiam šoke. Nesugebėjau susigaudyti ir visko išanalizuoti. Tačiau perskaičius G.Kazlauskaitės recenziją, kuria man parekomendavo, ir peržiūrėjus darsyk lyg ir susigaudžiau kas čia dėl ko.
Privalau paminėti, kad aktoriai (Charlotte Gainsbourg ir Willen Dafoe) verti pagarbos už meistriškumą ir neeilinę drąsą.






Įdomus, keistas, manipuliuojantis.


„Antikristas“ - tikrai ne vaikams ir jų ten leisti nereikia. Bet ne dėl atvirų scenų, o dėl Larso von Triero filosofavimo problematikos.

2011 m. gegužės 10 d., antradienis

Filmai, kuriuos žiūri ir žiūri ir žiūri ir žiūri

Uoj, kaip seniai jau turėjau tai padaryti. Aprašysiu kelis - legendinius, pirmus šovusius į galvą, nes užsimiršta tie filmai, o ypač kai reikia išvardinti. Taigi mano mylimi, dar neminėti, filmai ne eilės tvarka. Kalbėsiu trumpai ir subjektyviai. Apie mano mėgstamiausias vietas :)

1. 

Good Will Hunting (lt. Gerasis Vilas Hantingas)
Metai: 1997
Režisierius - Gus Vant Sant (jau seniai mylimas)
Žanras - drama

Puikus filmas apie gyvenimą, "genijiškumą", mokslą, meilę bei tvirtą draugystę. Apie meilę kalbama dažnai ir gražiai, bet iš visų pasaulio filmų šiame man patiko labiausiai. Taip pat, pagrindinis aktorius Matt Damon čia suvaidina meistriškai, emocionaliai. Era, kai jis dar ne trilerinis aktorius.

2.

Coffee and Cigarettes (lt. Kava ir cigaretės) 
Metai: 2003
Režisierius: Jim Jarmush (pradedu jį pamilti)
Žanras: komedija, muzikinis, drama

Puikiausias pasauly derinys: kava, cigaretės ir pokalbiai. Nes prie cigaretės vyksta įdomiausios diskusijos. Iš tiesų! Na o šis juodai - baltas, ne vieną žvaigždelę įpynęs filmas sudomina savo kasdieniškumu, paprastumu - siužetine prasme.Pagrindinę melodiją neretai paniūniuoju :)

3.

Vanilla Sky ( lt. Vanilinis dangus)
Metai: 2001
Režisierius: Cameron Crowe
Žanras: romaninis, mistinis, fantastinis

Išmokta frazė: "Every passing minute is another chance to turn it all around".

Čia aš supratau, kodėl Tom Cruise yra toks garsus ir pripažintas aktorius. Jis savo sferoje ir žino, kaip sujaudinti žiūrovą, kaip jį pakerėti. Po šio filmo, peržiūrėjau ir kitus Cruise'o darbus - jie nuostabūs, išskyrus trilerius - jų nežiūrėjau. Ir kiekvieną kartą pažvelgusi į pastelinį dangų prisimenu vanilę..

4.

Into The Wild (lt. Atgal į gamtą)
Metai: 2007
Režisierius: Sean Penn (5 žvaigždučių aktorius ir režisierius)
Žanras: biografinis, nuotykinis, drama

Viena iš išmoktų frazių: "Happiness only real when shared". 

Turbūt nežinau žmogaus, kurio šis filmas nepakerėjo, kurio neįkvėpė. Šiek tiek net smalsu, kiek gi naujų keliautojų užgimė ir užsigeidė pasiekti utopinį, egzotikos pertekusį kraštelį vien pažiūrėję šį, tikrais faktais paremtą filmą. Nemeluosiu, įkvėpė ir mane.

5.

The Elephant Man (lt. Žmogus - dramblys)
Metai: 1980
Režisierius: David Lynch (labai savotiškas)
Žanras: biografinis, drama

Šio filmo daug kartų nežiūrėsi. Bet jo užmiršti taip pat neišeis. Tikrai sukrečiantis filmas apie iš tikro gyvenusį apsigimusį žmogų. Pradžioje jį "naudojo" kaip eksponatą gąsdinti ir linksminti žmonėms, tačiau daktaro (Anthony Hopkins) dėka ir pagalba keistos išvaizdos "eksponatas" imamas mokyti kalbėti, rašyti, patogiai jaustis prieš žmones - mokomas gyventi. Jis pagaliau patiria gyvenimą. Tačiau tuo pažeminimas ir tyčiojimas nesibaigia. Kiekviena tokia antihumaniška scena manyje sukeldavo pyktį ir užuojautinį skausmą. Pergyvenau skiekvieną emociją kartu su juo. Gėda man buvo už tuos kvailius, atėjusius pasijuokti. Nors čia tik filmas. Bet šypsojausi, kai šypsojosi ir jis.

Tokie žmonės egzistuoja. Įdomu? Spausti -> Va. 

6.

The Pianist (lt. Pianistas)
Metai: 2002
Režisierius: Roman Polanski
Žanras: karinis, biografinis, drama

Jaudinantis. 
Nuostabusis Adrien Brody vaidina besislapstantį žydą, pianistą - pagal profesiją. Kaip žinote, filmai apie žydūs - žiaurūs ir realistiški, sukrečiantys. Šis vienas iš tokių. Pažiūri tokį filmą ir vėl pamilsti savo "suvaržytą" laisvę - suvaržytą tėvų, ne kieno kito. Kokie mes vargšai jaučiames tada.. Šis filmas praveria akis.

7.


La vita e bella - Life Is Beautiful (lt. Gyvenimas yra gražus)
Metai: 1997
Režisierius: Roberto Benigni (vaidina pagr. veikėją)
Žanras: karinis, komedinis, drama

Dar vienas siužetas apie žydus. Filmas suskaidytas į dvi dalis: laimingojo Guido gyvenimas, meilė, šeimos sukūrimas bei fašistinis ištrėmimas. Tačiau mylimas tėvas bando apsaugoti savo sūnų nuo karčios realybės ir sukuria žaismingą, optimistišką, palaikantį viltį ir visai kitokį pasaulį. Italų komikas R. Benigni šiame filme perša mintį, kad net tokioje vietoje žmogaus siela gali triumfuoti.
Na o išsisukinėjimo menas!

8.

Secret Window (lt. Slaptasis langas)
Metai: 2004
Režisierius: David Koepp
Žanras: mistinis, trileris

"I want you to fix my story, the one you stole." (čia esmė akcente)
"The most important part of the story is the ending."

Šį žiūrėjau laaaaabai daug kartų. Depp'as, mano angeliškas aktorius (na buvo, kol nepasuko komercijos link), čia vaidino bene patraukliausiai. Mimikų genijus. Netvarkingasis menininkas. Murmeklis. ;D Na, nežinau. Šis filmas IMDb'e įvertintas tik 6,5, tačiau aš jį mėgstu. :)

9.

Requiem For A Dream (lt. Requiem svajonei)
Metai: 2000
Režisierius: Darenn Aronofsky
Žanras: drama

Filmas apie įpročius. Žmonės yra įpročių vergai (S. Parulskis), o jei tie įpročiai žalingi? Kas tada? Mirtis. Arba žiauriau - beprotybė.
Nuostabūs aktoriai (Jared Leto, Ellen Burstyn, Jennifer Connely), nuostabus montažas, nuostabus soundtrack'as. Nuostabus filmas. Skatinantis nevartoti. Tokie filmai yra verti dangaus.