Dumb & Dumber (1994)

Režisierius: Peter Farrelly

Žanras: komedija

Šalis: USA

Tikriausiai žiūrėti šį filmą pati nebūčiau sugalvojus, vien jau pavadinimas atgrasus - lyg ir taip maža kvailystės mūsų privačiuose pasaulėliuose. Tačiau kambariokės dėka galiu dėti pliusiuką prie šio šedevro, apie kurį totaliai pakeičiau nuomonę. Ir, manau, vadindama tai šedevru nesuklysiu, nes:

- čia mes matome protą kvailyje.

- humoras neperspaustas ir gan skanus.

- deramai parinkta muzika.

- išvaizda nuotaikingai charakterizuoja ir intriguoja.

- veikėjai - geranoriški ir draugiški.

Rekomenduoju mielam vakarui su draugais ir nebūtinai. Juk kartais norisi kažko linksmo, lengvo, bet vistiek vertingo.

Lilya 4-ever (2002)

Ak, reikėtų daug dažniau čia užsukti ar kokį kartą prisėsti ir viską surašyti vienu ypu, bet nepaprastai nerandu laiko, nes arba žiūriu filmą, arba miegu - toks jau gyvenimas. Bet šįkart turiu jums - net nežinau, ar yra kokie 'jie' - kai ką ypatingo (bent jau mano atžvilgiu). 

  

Režisierius: Lukas Moodysson

Žanras: Drama

Šalis: Švedija, Danija, Estija

Tai filmas, kurį žiūrėti nepaprastai sunku dėl skaudaus rusiško palikimo mūsų (Baltijos) šalyse. Šiuo atveju veiksmas vyksta Estijoje dar priklausančioje SS, kur šešiolikmetė Lilja naiviai tikisi svajonių išsipildymo Amerikos pasauly, tačiau motina ją palieka vienišą ir nereikalingą, ką jau kalbėti apie siekius į gražią ateitį: mokytoja - 'A golden future awaits you. Just kidding'.. Kaip Liljai sekasi toliau? Gyvena, šėlsta, kvaišinasi, vėliau - badauja, ieškosi pinigų. Vienintelis jos artimas draugas -  mažametis Volodia, kurio likimas taip pat nė kiek ne geresnis, ko gero tatai ir suriša juodu ypatingu angelišku ryšiu. Bet ilgai netrunka, kol mergina susipažįsta su mylinčiu ir naują tobulą gyvenimą Švedijoje žadančiu vaikinu. O juk niekas Liljos dar taip nemylėjo ir išgelbėti neketino..

Toliau pasakoti negaliu - reikia pažiūrėti. Pridursiu tik tiek, kameros darbas - auksinis. O ir soundtrack'as parinktas nepriekaištingai - iškart sukuria tikrovišką laikotarpio nuotaiką. 

Smalsumą sužadina faktas, jog ši istorija ne išgalvota. Ji paremta mūsų tautietės (net iš mano miesto!) Danguolės Rasalaitės gyvenimo istorija, tik Volodia personažas pridėtas pgražinimui. Bet, jei jo išvis nebuvo, tai koks tuomet iš tikro buvo siaubingas Danguolės gyvenimas?!

Filmas nėra skirtas smagiam pasisėdėjimui po mokyklos ar draugų kompanijoje: per daug skaudžiai atviras, aktualus ir atveriantis nenugludintą realybę. 

Be abejonės vertas norimtiems daugiau.

Melancholia (2011)

Melancholia (lt. Melancholija)

Režisierius: Lars Von Trier

Žanras: drama, fantastinis

Vai vai vai po dvi valandas trunkantys, ištęsti ir manipuliuojantys filmai.. Taigi pagaliau ir aš peržiūrėjau "Melancholiją". Trier'as kaip visada žino, kaip priblokšti žiūrovą savo netikėtais sprendimais pabaigoms. Iš pradžių matome gražią, mielą jaunavedžių porą besijuokiančią posuky įstrigusiame limuzine, kurios tarpusavio santykiai iš tikrųjų ne tokie gražūs kaip iš šono pasirodo. Melancholijos ir liūdesio apimta Justine (Kirsten Dunst) tiesiog nesugeba mėgautis savo pačios vestuvėmis - šitaip ji įskaudina ne vieną artimą. Vėliau matome, kaip juodas depresijos ir nuovargio debesis užgula visą veikėjos kūną, todėl ši  visai bejegė ir pasigailėtina persikelia pas seserį Claire (Charlotte Gainsbourg) atsigauti. To ir tikimės: Justine kaunasi su savo neprognozuotu liūdesiu, galbūt jai net pavyks pagyti.

Bet neee. Iš kažkur atsiranda neaiški planeta skriejanti žmonijos link su galimybe atsitrenkti į Žemę. Justinos sesers Claire vyras kaip tyčia astrologas: jis užtikrina, jog mistinė planeta praskries Žemę ir jokios rizikos nėra.

Kaip baigiasi, neišduosiu. Bet buvo juokinga kaip pusę filmo sužaidęs liūdnos merginos istorija ir leidęs ja patikėti, Trier'as perėjo į visai kitokią pusę. Ak, tas jo stilius.

Man užkliuvo tik viena: Justine bando įtikinti seserį savo ypatingumu - "I know things". Manau, tai šiek tiek sugadino charakterio įvaizdį ir subanalino filmą. Lyg pigioj sci - fic dramoj: visi lkeistesni žmonės TURI galių. Kičiška, bet ar man spręsti.

Žiūrėti ir pažindintis su Trier'u verta. Bet manau, pritars man ne vienas matęs kitų jo darbų, kad šis - ne geriausias kūrinys. 

Prašau atleisti už subjektyvią nuomonę.

Easy Rider (1969)

Easy Rider (lt. Nerūpestingas keliautojas)
Režisierius: Dennis Hopper

Žanras: drama, nuotykinis

Kas myli "beat the generation" kartą, tas privalo peržiūrėti šį seną, bet dar niekieno neužmirštą filmą. Easy Rider iškėlė uždraustą epochą į viešumą dar tada, kuomet niekas nemėgo ir nesuprato džinsinių bitnikų, ilgų plaukų ar LAISVĖS sąvokos: 

"George Hanson : You know, this used to be a helluva good country. I can't understand what's gone wrong with it.

Billy : Man, everybody got chicken, that's what happened. Hey, we can't even get into like, a second-rate hotel, I mean, a second-rate motel, you dig? They think we're gonna cut their throat or somethin'. They're scared, man. 
George Hanson : They're not scared of you. They're scared of what you represent to 'em.
Billy : Hey, man. All we represent to them, man, is somebody who needs a haircut. George Hanson : Oh, no. What you represent to them is freedom.  
Billy : What the hell is wrong with freedom? That's what it's all about.
George Hanson : Oh, yeah, that's right. That's what's it's all about, all right. But talkin' about it and bein' it, that's two different things. I mean, it's real hard to be free when you are bought and sold in the marketplace. Of course, don't ever tell anybody that they're not free, 'cause then they're gonna get real busy killin' and maimin' to prove to you that they are. Oh, yeah, they're gonna talk to you, and talk to you, and talk to you about individual freedom. But they see a free individual, it's gonna scare 'em."

O pabaiga.. Pažiūrėkit, kokie nerūpestingi laikai buvo.

Daugiau informacijos: http://www.squabblebox.co.uk/2011/05/movie-of-the-week-3-easy-rider-1969/

Basquiat (1996)

Basquiat

Režisierius: Julian Schnabel

Žanras: drama, biografinis

Tai istorija apie gatvėje gyvenusį ir ten karjerą pradėjusį jauną artistą Jean'ą Mishel'į Basquiat, kurio darbai šiandieną įkainojami ne mažiau kelių milijonų. Jo menas prasidėjo nuo kelių "observinių" piešinukų graffiti dažais ir kreidelėmis, o išaugo į prašmatnias parodas ir didelę šlovę.

Susipažinęs su dailininkų prodiuseriu Renė, jis ėmė nenumaldomai populiarėti. Tačiau, kaip jau įprasta, nė vienas artistas nenutuokia, kaip susidoroti su užklupusiu populiarumu ir sėkme, ir ima smukti žemyn - narkotikai, arogancija, egocentrizmas, pamirštas "aš".

Nors Jeffrey Wright'as (Basquiat) taip ir netapo garsiu ir honorarus nusišluojančiu aktoriumi - čia jo vaidyba užkabinanti ir gyva. (Aš įsimylėjau jo sukurtąjį Basquiat'ą.)

Žinot, kaip būna su tais dailininkų filmais, kai režisieriai nupiešia jo vidinį gyvenimą, bet užmiršta pačią jo kūrybą? Čia ne taip - paveikslai ir jų gimimo procesas užima didelę filmo dalį, suteikdami spalvų ir įkvėpimo.

Turiu tik vieną neišspręstą klausimą: ką simbolizuoja dangus, kuriame Basquiat'as mato plaukiojančius banglentininkus..?

"I highly recommend this film; it does not glamorize the story, and while it may not be completely accurate, it rings true, and portrays a life many artists may wish for, until they get it."  

Priedo: Jeigu patinka Basquiat'as, rekomenduoju šią (manau, vieną tvarkingiausių ir dėmesį išlaikančių) biografinę dokumentiką.

Jean- Michel Basquiat: The Radiant Child (2010)
Režisierė: Tamra Davis
Žanras: biografija, dokumentinis

Ilgai saugojusi, galiausiai T.Davis (artima menininko draugė) susuko juostą ir pasidalino dalelę Basquiat'o su visais. Tikrai įdomu! Ir aš supratau dangaus metaforą.

Kiek ilgai čia nesirodžiau.. Na o filmų per tą nerašymo laiką prisikaupė tikrai nemažai ir gana neblogų, tad apie pačius įsimintiniausius, keisčiausius ir simbolistiškiausius meno kūrinėlius sumąsčiau pažaisti "šešių žodžių žaidimuką".

1.

Bagdad Cafe (Lt. Bagdado Kavinė)

Režisierius: Percy Adlon

Metai: 1987

Žanras: komedija, drama

Kaip vokietė "Merė-Popins" pasaulį daro gražesnį..

2.

Gummo

Režisierius: Harmony Korine

Metai: 1997

Žanras: drama

Nejaukus, atgrasus, bet neuroziškai sustiprinantis filmas.

"So many life lessons are learned in this film. Lesson number one: Don’t eat spaghetti in the bathtub."

3.

Ed Wood (lt. Edas Vudas)

Režisierius: Tim Burton

Metai: 1994

Žanras: biografinis, komedija, drama

Genialus režisierius (!) apie blogiausią pasaulio režisierių.

"It's perfect!"

4.

Pi

Režisierius: Darren Aronovsky

Metai: 1998

Žanras: drama, fantastinis

Sudėtingas matematiko pasaulis. O pagerėja kai..?

5.

Dancer in the Dark (lt. Šokėja tamsoje)

Režisierius: Lars von Trier

Metai: 2000

Žanras: muzikinis, drama

Neapsokomai tragišką gyvenimo istoriją piešia Bjork.

Love Me If You Dare (2003)

Jeux d'enfants - Love me if you dare (lt. Vaikų žaidimai) 

Režisierius: Yann Samuell

Žanras: drama, komedija, romanas

Man labai patinka prancūzų kinas, nes jis visada toks gražiai spalvotas, meniškas ir siužetiškai painus.

"Friends are like eyeglasses. They make you look smart, but get scratched and then bore you. Luckily, sometimes, you get super cool glasses."

Šiame filme, kaip pamini pagrindinis filmo herojus, viskas prasideda nuo vienos gražios mergaitės.  Geriausi draugai, Julien'as (Guillaume Canet) ir Sophie (Marion Cotillard), susikuria keistą žaidimą, kurį supranta ir mėgsta tik jie patys. Vienas iššaukia iššūkį, kitas turi jį atlikti, jei tik išdrįs, ir taip žaidimas tęsiasi toliau per visą jų gyvenimą. Originalu, žaisminga, pavydėtina. 

Jų draugystė įkvėpianti.

Kadangi filmo pabaigoje kortos neatverčiamos, lieka tik klausinėti: tai kas vyko iš tiesų? Ir nuo čia viskas tampa subjektyvu kiekvienam individualiam žiūrovui. Pabaiga - jo paties pasirinkimas.

Argi ne genialu?

Edit Piaf - La vie en rose.mp3